Krantinės dideliems svoriams

Šiomis dienomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė konkursą dėl 149, 150 ir 151 krantinių rekonstrukcijos ir akvatorijos gilinimo prie jų. Po konkurso krantinių rekonstrukcija ir akvatorijos gilinimas gali trukti apie porą metų.

Prie šių krantinių planuojama statyti vėjo jėgainių detalių priėmimo ir surinkimo terminalą. Bendras jo krantinių ilgis sieks per 700 m.

Gal po dešimtmečio, o gal po dviejų jo nebereikės, nes Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų planuojama statyti tik du vėjo jėgainių parkus. Tuomet vėjo jėgainių terminalas, kaip buvo svarstoma, greičiausiai virs dar vienu Klaipėdos uosto konteinerių terminalu.

Vėjo jėgainių terminalas bus įrengiamas prie krantinių, kurios jau buvo naudotos krovai. Jos statytos 1986 m. kaip Tarptautinės jūrų perkėlos dalis, perstatytos arba rekonstruotos 1998 m.

Prie dalies jų buvo priiminėjami į Vokietiją ir Švediją plaukioję jūrų keltai iki to laiko, kai jie buvo perkelti į naujai įrengtą Jūrų keltų terminalą Baltijos prospekto pabaigoje.

149, 150 ir 151 krantinės bus perstatomos, pritaikomos didelio svorio kroviniams, kurie bus, kai iš vėjo jėgainių terminalo į jūrą teks išgabenti iš dalies arba visiškai surinktas vėjo jėgaines.

Pastatyti ir įrengti terminalus Klaipėdos uostui nėra joks didelis iššūkis. Per pastaruosius 30 metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uoste perstatyta didesnioji dalis jo krantinių, o kai kurios netgi ir po du kartus.

Planas: toks pertvarkymas numatomas akvatorijoje tarp Kiaulės Nugaros ir 149, 150 ir 151 krantinių. / KVJUD nuotr.

Pavojus Kiaulės Nugarai?

Esminis klausimas – ar akvatorijos gilinimas prie šių krantinių nepakenks Kiaulės Nugaros salai?

Kai prie salos buvo statomas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, dalis klaipėdiečių, tarp jų ir dirbančių uoste, kėlė klausimą, ar po didelio išgilinimo sala nebus nuplauta.

Po šio terminalo statybos praėjo jau 11 metų. Kokių nors ryškesnių pokyčių prie Kiaulės Nugaros salos nebuvo pastebėta. Nors buvo peršama nuomonė, kad uosto akvatorijoje sąnašų kiekiai padidėjo kaip tik dėl plaunamų Kiaulės Nugaros pakrančių.

Vykdant 149, 150 ir 151 krantinių rekonstrukciją tarp šių krantinių ir Kiaulės Nugaros, kur akvatorijos plotis 15,92 ha, planuojama iškasti apie 175 tūkst. kubinių metrų grunto. Gylis nuo 8–9 m, kuris yra dabar, padidės iki 11–12 m su pergilinimu.

Nuo Kiaulės Nugaros link naujai išgilintos akvatorijos planuojama suformuoti šlaitus su 1:6 ir 1:7 nuolydžiais. Kiaulės Nugaros slinkimui tokie nuolydžiai greičiausiai neturės įtakos.

Panašūs nuolydžiai yra dalyje vietų tarp Klaipėdos uosto akvatorijos ir Kuršių nerijos.

Yra ir kitas klausimas – kaskart, kai uoste vykdavo gilinimas, anot Kuršių marių žvejų, plūstelėdavo didesnis kiekis sūraus vandens iš jūros. Nėra aišku, kokią papildomą įtaką turės kad ir nedidelis papildomas 1,5–2 m išgilinimas vienoje iš Kuršių marių protakų.

Nevertino jautrios vietos

Jei, kaip mąstoma, teritorija ties 149, 150 ir 151 krantinėmis bus perdaroma į konteinerių terminalą, akvatoriją dar kartą teks gilinti gal netgi iki 15 m, gal ir daugiau, nes jau dabar statomos krantinės, kurių konstrukcija leistų gilinti iki 16,5 m.

Dalis klaipėdiečių, tarp jų ir dirbančių uoste, jau senokai kelia klausimą, ar po didelio išgilinimo Kiaulės Nugaros sala nebus nuplauta.

Tuomet Kiaulės Nugaros šlaitų nuolydis didėtų, galbūt susidarytų pavojus, kad jie gali pradėti slinkti.

Tokiu atveju tektų pagal Kiaulės Nugaros šlaitą užkalti povandeninę sienutę, kaip tai daroma su Kuršių nerijos krantais šiaurinėje uosto dalyje, kad jie nenuslinktų į laivybos kanalą.

Dar buvo galimybė visą Kiaulės Nugarą paversti uosto teritorija, kai ateityje bus vystomas vadinamasis pietinis uostas už Kiaulės Nugaros link Kuršių marių.

Dabar vis labiau aiškėja, kad tai gali ir nepavykti. Statant suskystintųjų gamtinių dujų terminalą per Kiaulės Nugarą buvo nutiestas šio terminalo magistralinis dujų vamzdis į Lietuvos tinklus, o per juos – ir į Lenkiją, Latviją. Magistralinis dujų vamzdis turi apsaugos zonas, virš kurių ateityje įrengti naujus terminalus būtų ganėtinai keblu.

Gali būti, kad Lietuvoje skubant įrengti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą buvo padaryta nemažai tiek jo planavimo, tiek su terminalo statybos kainomis, vertėmis susijusių klaidų.

Prieš dar kartą pertvarkant 149, 150 ir 151 krantines ir gilinant akvatoriją prie jų nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Nors vieta, atrodytų, gana jautri, nes čia atsiranda pirmas staigaus gylio kitimo tarp Kuršių marių ir Klaipėdos uosto akvatorijos slenkstis.

Daugelis Lietuvos tarnybų laikėsi nuostatos, kad vėjo jėgainių terminalo veikla nekels kokių nors galimų ekstremalių įvykių ar sąlygų, todėl poveikio aplinkai vertinimo nereikia, nes sąlygos esančios tokios, kaip numatė Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.