Anot specialistų, vienos valandos skirtumas pats savaime nėra reikšmingas biologiniams procesams, o didžiausią įtaką žmogaus savijautai daro ne pats rodyklių pasukimas, o netvarkingas miego režimas.
Pabrėžiama, kad žmogaus organizmas prisitaiko prie kur kas didesnių laiko skirtumų, pavyzdžiui, keliaujant į užsienį, kur skiriasi laiko juostos. Tačiau žmonės tai priima kaip natūralią patirtį ir nesieja su ilgalaikiais sveikatos sutrikimais.
Svarbiausiu veiksniu išlieka reguliarus miego grafikas. Specialistai akcentuoja, kad vidinis organizmo laikrodis geriausiai funkcionuoja tada, kai žmogus laikosi nuolatinio ritmo – eina miegoti ir keliasi panašiu metu. Todėl net ir pasukus rodykles, nuoseklus režimas padeda išvengti nuovargio.
Vis dėlto ne visi pokyčius išgyvena vienodai lengvai. Vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės gali trumpam pajusti miego sutrikimus, energijos stoką ar sunkesnį rytinį pabudimą. Tačiau dažniausiai šie simptomai trunka vos kelias dienas.
Taip pat pastebima, kad laiko pokyčiai gali turėti įtakos ir gyvūnams, ypač tiems, kurių dienotvarkė priklauso nuo žmogaus nustatyto režimo.
Pavyzdžiui, naminiai augintiniai gali būti sutrikę dėl pasikeitusio maitinimo ar vedžiojimo laiko, o ūkiuose laikomi gyvūnai jautriau reaguoti į pakitusį melžimo ar šėrimo grafiką. Tačiau dauguma jų prie naujo ritmo prisitaiko taip pat per kelias dienas.
Naujausi komentarai