Vertybių sąrašai dėl konvencijos

Yra priimta UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija. Ji numato, kad konflikto metu jame dalyvaujančios šalys stengtųsi išsaugoti į specialų sąrašą įrašytas kultūros vertybes nuo sunaikinimo.

Gali būti, kad tokio sąrašo atsiradimą Lietuvoje paspartino ir Ukrainos Odesos centro apšaudymas raketomis, kai buvo sunaikintas Atsimainymo katedros centrinis altorius – Odesos kultūros vertybė buvo iš dalies sugriauta.

Tai, kad Lietuvoje sudaromi kultūros vertybių, kurias reikėtų išsaugoti ginkluoto konflikto metu, sąrašai, rodo, kad padėtis ne tik prie Juodosios jūros, bet ir mūsų regione yra sunkiai prognozuojama.

Niekas negali atsakyti, ar Rusijos ir Baltarusijos diktatoriams galutinai „nenučiuoš stogas“ ir jie nesiims naikinti ir rytinės Baltijos šalių. Nenuostabu, kad rengiamasi galimam ginkluotam konfliktui.

Jei įvyktų koks nors konfliktas, nežinia, ar kaimyninių šalių diktatoriai nenurodytų iš karto naikinti kultūrines vertybes, įvardinę tai kaip „pribaltikos nacionalistų stabus“. Bet kuriuo atveju, kai šalia yra neadekvatūs kaimynai, privaloma galimam konfliktui pasirengti taip, kaip numato tarptautinė teisė, o šiuo atveju – Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija.

Objektas: dėmesio vertas galėtų būti ir 1796 m. pastatytas Klaipėdos švyturys, kuris per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas. Atstatytas 1953 m. Redakcijos archyvo nuotr.

Vertybės Kuršių nerijoje

Lietuvoje tvirtinami trijų tipų kultūros vertybių sąrašai.

Išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąraše kaip kultūros paveldo statiniai yra numatyti 147 objektai. Tai yra įvairios bažnyčios, pilys, dvarai, kultūros veikėjų namai, rotušės, arkikatedros ir kitos paskirties statiniai.

Iš Klaipėdos objektų į šį sąrašą įtrauktas kareivinių statinių kompleksas Herkaus Manto gatvėje, Pašto statinių kompleksas Liepų gatvėje ir Klaipėdos pilies bei bastiono kompleksas.

Iš regiono objektų į šį sąrašą įtraukti Palangos ir Plungės dvarai. Iš jūrinių objektų kaip itin vertingas įtrauktas Pervalkos švyturys.

Kitas vertingų objektų sąrašas yra susijęs su kultūros paveldo vietovėmis. Jame yra 40 objektų. Iš Klaipėdos regiono nėra nė vieno, išskyrus tai, kad į sąrašą kaip pasaulinio lygio objektas patenka Kuršių nerija.

Dar vieną sąrašą sudaro pastatai ir patalpos, kurie skirti saugoti ir eksponuoti kultūros vertybes. Jame yra 75 Lietuvos objektai. Iš Klaipėdos minima Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, Laikrodžių muziejus, Klaipėdos regioninis valstybės archyvas, Prano Domšaičio galerija.

Lietuvoje sudaromi kultūros vertybių, kurias reikėtų išsaugoti ginkluoto konflikto metu, sąrašai rodo, kad padėtis ne tik prie Juodosios jūros, bet ir mūsų regione yra sunkiai prognozuojama.

Vieninteliai jūriniai objektai – Lietuvos jūrų muziejus ir Neringos fortas Kopgalyje.

Sunaikintas uosto paveldas

Peržiūrėjus visus tris sąrašus, kuriuose per 250 objektų, su jūra, uostu, jūrine veikla susijusių objektų yra itin mažai – tik Jūrų muziejus su Kopgaliu, Pervalkos švyturys ir Klaipėdos piliavietė.

Istorinę vertę turinčių švyturių Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantėse rastume ir daugiau, nes dalis jų statyti itin seniai. Esmė ta, kad jie nėra kažin kuo itin išsiskiriantys. O gal lėmė ir tai, kad jiems neskiriamas pakankamas dėmesys ir jie tiesiog neįtraukti į vertingų statinių sąrašą.

Klaipėdos regione yra ir itin unikalus vandens telkinys – Karaliaus Vilhelmo kanalas. Jo nėra tarp Lietuvos kultūros paveldo vietovių. Galbūt ne itin suprantama, kaip vandens telkinys gali būti kultūros paveldo vietovė. Gal lemia ir tai, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas yra tarsi tuščias – be restauruotų tiltų, kurie jį kažkada itin puošė, be senovinių laivų, netgi be šliuzų, kurie kol kas taip ir neatstatyti. Karaliaus Vilhelmo kanalas neturi ir savo muziejaus ar kokios nors edukacinės vietos, kur jis būtų plačiau pristatomas.

Kultūros vertybių sąrašuose nėra ir jokių Klaipėdos uosto objektų – statinių ar įrenginių. Daug ką, kas šiame uoste buvo sukurta tarpukariu, sunaikino Antrasis pasaulinis karas, sovietmetis. Kai kurie senieji statiniai naikinti jau ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.