Dokumentuose – vienbutis, realybėje – daugiabutis namas. Tokie stebuklai jau 13 metų vyksta Palangoje. Įvairiausių komisijų išvados apie šias metamorfozes taip pat stebina – nerasta nė menkiausio nusižengimo.

Rado spragų įstatyme

Pasirodo, statytojai pasinaudoja teritorijų planavimo ir statybos įstatymo spragomis. Jie sukūrė verslo modelį, kuris dėl galimybės statyti greičiau ir pigiau sparčiai išplito visoje Lietuvoje.

Gavę statybą leidžiantį dokumentą statytojai vietoje vieno ar dviejų butų gyvenamojo namo pastato daugiabutį.

Nereti ir atvejai, kai butai parduodami administracinės, svečių ar poilsio paskirties pastatuose.

Tokia termitine vadinama (nuo žodžio "termitai") statyba suteikia galimybę apeiti daugiabučių namų statytojams keliamus reikalavimus.

Tokie verslininkai įgyja konkurencinio pranašumo tikro daugiabučio namo statytojų atžvilgiu.

Pasinaudodami supaprastinta vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų statybos užbaigimo procedūra, nekilnojamojo turto vystytojai pateikia VTPSI deklaraciją.

Tai pasitikėjimo aktas, deklaruojantis sąžiningą veiklą, kai statytojas tvirtina, jog statinys pastatytas pagal dokumentus.

Toks verslininkas parduoda nekilnojamąjį daiktą bendrosios dalinės nuosavybės būdu. Jame būstus įsigiję žmonės tampa bendraturčiais, kurių skaičiaus įstatymai taip pat neriboja.

Kreipėsi ir į prokurorus

Įsitikinti, kad Palangoje yra daug tokių statinių, bei pasidalyti mintimis, kaip užkirsti kelią termitine statyba vadinamam reiškiniui, į kurortą atvyko Aplinkos ministerijos darbo grupė.

Jai vadovavo Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.

Palangos mero Šarūno Vaitkaus kabinete tądien buvo ankšta. Atvirai pakalbėti apie opią bėdą norėjo ne tik ministerijos darbuotojai.

Į susitikimą atvyko Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, buvęs Palangos miesto vyriausiasis architektas Edmundas Benetis, Palangos visuomenės veikėja ir nekilnojamojo turto ekspertė Ona Mackevičienė, asociacijos "Palangos balsas" atstovas Egidijus Aleksiūnas.

Palangos meras tikino, kad kalčiausi yra netobuli įstatymai, todėl kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Statybų inspekciją, Generalinę prokuratūrą ir prašė išaiškinti, ar vienbučių bei dvibučių namų virtimas daugiabučiais yra teisėtas.

"Statybų inspekcija ištyrė, atsakymas buvo vienareikšmis – viskas teisėta, jokių pažeidimų. Nesutinku su visuomenininkų pasakymu, kad viskas priklauso nuo savivaldybės. Juk būtent mes prašėme ištirti šiuos atvejus ir gavome nedviprasmišką atsakymą. Todėl esu įsitikinęs – problema susidarė dėl netobulų teisės aktų, kuriuos statytojai randa būdų apeiti", – tvirtino Š.Vaitkus.

Įkaitais tampa pirkėjai

Dažnai pirkdamas būstą žmogus nesupranta, ką iš tikrųjų reiškia bendraturčio statusas. Savo santaupas investavę į unikalaus numerio neturinčią namo dalį, žmonės galų gale pasijunta apgauti.

Vienas palangiškis, įsigijęs 38 kvadratinių metrų butą kotedže, iki šiol įsitikinęs, kad kalčiausias yra pirkimo sutartį patvirtinęs notaras. Esą jis turėjo aiškiai išdėstyti pirkėjui, ką reiškia būti bendraturčiu.

Tokio keistai iš vienbučio ar dvibučio virtusio daugiabučio gyventojai patenka į sudėtingą namo bendraturčių tarpusavio santykių raizgalynę.

Gyventojai negali įregistruoti savo būsto adreso, burtis į bendriją, o už komunalinius patarnavimus priversti mokėti ne paslaugų tiekėjams tiesiogiai, bet nelegaliems administratoriams.

Neretai kenčia ir tokių statinių kaimynai: visam namui skiriamas tik vienas atliekų konteineris, trūksta vietų automobiliams, šiukšlių ir transporto srautas persikelia į kaimynų valdas.

Nereti atvejai, kai daugiabučiais virsta administraciniai pastatai ar viešbučiai. Tokiuose namuose įsigiję butus gyventojai, patys to nenorėdami, tampa įstatymo pažeidėjais, nes Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę už turto naudojimą ne pagal paskirtį.

Siūlo griežtinti tvarką

Ta pati situacija aktuali daugeliui Lietuvos miestų ir kurortinių vietų.

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius M.Narmontas patikino, kad termitinės statybos labiausiai išplito būtent Palangoje.

"Turime kelis projektus, kaip keisti teisinį reguliavimą. Darbo grupė Vilniuje buvo pasikvietusi Valstybinės mokesčių inspekcijos, Registrų centro, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijų atstovus. Kalbėjome apie paradoksalią situaciją. Jos esmė – kad pastačius dokumentuose vienbučiu pavadintą, o realiai – daugiabutį namą, Mokesčių inspekcija neima mokesčio kaip už komercinės paskirties statinį. Registrų centras leidžia deklaruoti žmonėms gyvenamąją vietą negyvenamose patalpose. Susidaro visa grandinė keistų sprendimų. Net teismuose nepavyksta įrodyti, kad tai nėra vieno buto pastatai. Todėl pirmas noras – kad visos institucijos daiktus vienodai vadintų tikraisiais vardais ir dirbtų vieningai", – įsitikinęs M.Narmontas.

Aplinkos ministerija rengia teisės aktų pakeitimus ir pirmiausia siekia, kad miestai peržiūrėtų savo bendruosius planus.

Ministerija yra numačiusi pustrečio milijono eurų skirti bendrųjų planų keitimui visoje Lietuvoje, gerinant kraštovaizdį.

Griežtinant įstatymą jau veikia reikalavimas prie daugiabučių namų įrengti automobilių aikštelių vietų priklausomai nuo pastato ploto.

Viena siūlomų išeičių – jeigu statinys viršija 290 kvadratinių metrų, statytojas turėtų gauti kaimynų sutikimą.

Tiesa, toks siūlymas kol kas vertinamas labai prieštaringai.

Valdžiai trūksta valios

Visuomenininkai įsitikinę, kad kurorto valdžia neišnaudoja jai suteiktų galių kontroliuoti nesąžiningus statytojus.

"Suvaldyti situaciją reikia noro. Statybos inspekcijos bei Aplinkos ministerijos atstovai nuolat kartoja tą patį: viskas prasideda nuo planavimo dokumentų. Jeigu statyba planuojama mažaaukščių pastatų kvartale, kur statomi vieno ar dviejų butų namai, ten negali atsirasti trijų aukštų, tūkstančio kvadratinių metrų ploto. Kai architektas pateikia savivaldybės Architektūros skyriui derinti planus, architekto išsilavinimą turintis specialistas negali nepamatyti, kad statinio erdvės padalytos į atskirus būstus. Su Aplinkos ministerijos darbuotojais bandėme aiškintis, ar jie gali nederinti tokio plano. Mano įsitikinimu, tokią galimybę savivaldybės turi, bet ja nesinaudoja. Esą juos paduos į teismą ir teks ilgai bylinėtis, o galiausiai jie pralaimės", – kalbėjo E.Aleksiūnas.

Asociacijos "Palangos balsas" atstovas įsitikinęs, kad Statybos techninis reglamentas nustato galimybę nederinti projekto, jeigu yra tikimybė, jog pastatas bus naudojamas ne pagal paskirtį.

Esą dabar Aplinkos ministerija rengia reglamento patikslinimą, kuris įpareigos vyriausiąjį architektą privalomai įvertinti, ar projektuojamas statinys atitinka paskirtį.

Jei kyla abejonių, jis galės kreiptis į architektų tarybą ir, paaiškėjus neatitikimų, tokio projekto nederinti.

Pasak E.Aleksiūno, jeigu vyriausiasis miesto architektas suderina tokius projektus, kuriems jau prigijo termitinių vardas, turėtų asmeniškai atsakyti už tai.

Kitas klausimas – statinių eksploatacijos priežiūra. Ši funkcija yra priskirta savivaldai, tačiau, E.Aleksiūno žiniomis, nė viename Lietuvos mieste savivaldybės neturi žmonių, kurie tikrintų tokius dalykus.

"Pripažinus statinius tinkamais naudoti, jie yra perstatomi, perdaromos jų vidaus erdvės. Situacija yra nevaldoma. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai griebiasi už galvų. Juk nereikia laukti baisios tragedijos, kad būtų imamasi įvesti tvarką. Juk yra didelis skirtumas, ar name vienu metu bus trys, ar 75 žmonės, o jei priskaičiuotume svečius, tai būtų per šimtą. Tokiam statiniui turi būti keliami ypatingi priešgaisriniai reikalavimai", – dėstė E.Aleksiūnas.