Vienu didžiausių žmonių džiaugsmų vadinamas apsipirkimas gali apkarsti, nes parduodančiojo siekis visada tas pats – gauti kuo didesnį pelną, o perkantysis ne visada turi pakankamai išminties ir neretai stokoja atidumo.

Suviliojo 60 proc. nuolaida

Dar gruodžio 17 dieną klaipėdietis Vigantas į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo trumpąją žinutę. Joje buvo rašoma apie padėką už buvimą kartu.

"Dovanojame jums net 60 proc. nuolaidą visoms picoms su jūsų lojalumo kortele Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune visą gruodį! Nuolaida nesumuojama", – pranešė bendrovės "Čili pica" atsiųsta žinutė.

Netikėta žinia nudžiugino klaipėdietį ir jis pasidalijo ja su bendradarbiais. Tądien kolegos nusprendė pietauti picerijoje.

Tiesa, Vigantas tuo metu turėjo kitų planų, tad bičiuliai patraukė pietų be jo.

Keturi vyrai sulaukė padavėjos ir paklausė jos, ar gali tikėtis nemažos nuolaidos, apie kurią jiems minėjo bičiulis. Mergina patarė užsisakyti maisto, o kai ateis laikas sumokėti, ji pažiūrėsianti, ar jie galės mokėti 60 proc. mažesnę kainą.

Vyrai nepasikuklino, kiekvienas suvalgė po šeimyninę picą. Tačiau šventinė nuotaika išgaravo, kai padavėja patikino, kad jų turimos lojalumo kortelės nesuteikia galimybės pritaikyti jiems nuolaidą.

Tą patį išgirdo prie gretimo stalo sėdėjusios moterys, tądien valgiusios sriubą. 60 proc. nuolaida nebuvo pritaikyta ir lankytojams, kurie vaišinosi desertu. Viganto bendradarbiai grįžo pikti, nes jautėsi apmulkinti.

Padavėja turėjo išsiaiškinti

Tik vėliau išaiškėjo, kad vyrai patys buvo nepakankamai atidūs, mat pranešimas apie picoms taikomas nuolaidas buvo asmeniškai skirtas būtent Vigantui.

"Žinutės buvo išsiųstos konkretiems klientams, kurie dažnai valgo picas arba lankosi mūsų restoranuose. Tiesiog norėjome tokius klientus pamaloninti didele nuolaida. Būtent todėl žinutėje buvo rašoma, kad kviečiami klientai "... su jūsų lojalumo kortele...". Pastaruoju metu daugiau siunčiame personalizuotų žinučių ir dirbame su konkrečiais klientais asmeniškai. Užsienyje toks būdas bendrauti su klientais yra ypač populiarus. Būna bendrų pasiūlymų, kai taikomos nuolaidos visiems kortelių turėtojams, bet šiuo atveju didelė nuolaida buvo taikoma tik tam tikriems klientams. Jeigu lankytojai būtų paaiškinę, kad ne patys, o jų draugas gavo žinutę su pasiūlymu pasinaudoti nuolaida, padavėjai būtų buvę lengviau", – paaiškino bendrovės "Čili pica" lojalumo vadovė Kristina Kenstavičienė.

Tačiau, pasak įmonės atstovės, padavėja, prieš priimdama užsakymą, turėjo išsiaiškinti, ar šie lankytojai gali pretenduoti į nuolaidą.

Kartais kortelė neparodo, kad klientas turi teisę vaišintis pigiau, tada būtų galima parodyti savo telefone trumpąją žinutę. Net jei žinutės gavėjas neturi kortelės, pardavėjai yra apmokyti pritaikyti šią nuolaidą.

Kadangi nuolaida taikoma tik picoms, todėl ji nebuvo pritaikyta sriubą ir desertą valgiusiems lankytojams.

"Prisiimame kaltę. Padavėja turėjo arba ne taip klausti, arba pradžioje paaiškinti informaciją. Šis atvejis – išskirtinis. Niekas panašių priekaištų mūsų darbuotojams nepareiškė. Beje, kaip ir darbuotojai restorane Klaipėdoje nepranešė apie kažkokį nesusipratimą. Siekdami sukurti šventinę nuotaiką ir kompensuoti nepatogumus, tiems, kurie sutinka su rinkodara, įkėlėme į jų turimas "mylimiausia" korteles pasiūlymą ir išsiuntėme pranešimus apie tai. Tiems, kurie nesutinka gauti reklaminių pranešimų, pasiūlymas nesiunčiamas. Norime, kad žmonės būtų patenkinti ir nepyktų dėl nesusipratimo", – patikino K.Kenstavičienė.

Laimėjimą padovanojo vyrui

Jeigu istorija su picomis baigėsi greitai ir civilizuotai, tai klaipėdietei Jurgai, viename buitinės technikos prekybos centre dalyvavusiai loterijoje ir laimėjusiai televizorių, teko kelias savaites nervintis ir patirti pažeminimą bei nusivylimą.

Moteris šiame centre pirko kelias prekes ir paraginta pardavėjos dalyvavo loterijoje. Gruodžio 6-ąją ji labai apsidžiaugė sužinojusi, kad jos kvitas buvo laimingas, jai teko 81 centimetro ekrano įstrižainės šiemet pagamintas televizorius.

Jis tapo moters dovana sutuoktiniui jubiliejaus proga. Tačiau jau po dviejų dienų televizorius sugedo.

Pati aiškinosi savo teises

Savaitę meistrai aiškinosi, kol paaiškėjo, kad remontas kainuotų apie 600 litų.

Parduotuvėje Jurgai buvo pranešta, kad laimėtoms prekėms garantinis aptarnavimas netaikomas.

Savaitę užtruko, kol meistrai diagnozavo gedimą. Dar savaitę Jurga laukė atsakymo iš Vartotojų teisių tarnybos. Nesulaukusi jo, moteris nusprendė pati paskambinti į šią įstaigą.

"Raštu atsakymo taip ir negavau. Ilgai skambinau vartotojų teisių gynėjams, kol galiausiai prisiskambinau. Beje, prieš tai pati savaitę skaičiau įstatymus, studijavau savo teises ir pareigas. Galiausiai atsiliepę vartotojų teisių saugotojai telefonu informavo, kad laimėtai prekei turi būti taikomos tos pačios garantinio aptarnavimo sąlygos, kaip ir ją nusipirkus. Bet buvau įspėta, kad bankrutuojanti įmonė gali ir nevykdyti šių reikalavimų", – apie savo nuotykius pasakojo klaipėdietė.

Supratę, kad moteris nenuleis rankų, prekybos centro darbuotojai pažadėjo, jog dovanotasis televizorius bus suremontuotas nemokamai. Tiesa, naudotis juo šeima tikisi tik kitų metų sausio pabaigoje.

Kalbėdama apie šiuos įvykius klaipėdietė teigė, kad patyrė nemažai pažeminimo, nes turėjo įrodinėti savo tiesą ir primygtinai reikalauti to, kas jai teisėtai priklauso.

Skanieji vafliai apkarto

O štai klaipėdietė Jolita iki šiol garsiai kvatoja prisiminusi, kaip įsigijo kelis kilogramus vaflių.

Tai buvo daugiau nei prieš dešimtmetį. Moteris su sutuoktiniu vienoje kepiniais prekiaujančioje parduotuvėje pamatė ilgoką eilę. Pasirodo, čia buvo prekiaujama keliomis rūšimis sveriamų vaflių. Vieni jų buvo sūroki, kiti pagardinti vanile, cinamonais, kakava.

Iš toli apžvelgusi prekių asortimentą moteris ne tiek nustebo, kiek apsidžiaugė itin palankia šių šeimos narių labai mėgstamų skanėstų kaina.

Kol pora trypčiojo eilutėje, svarstė, kiek ir kokių rūšių vaflių pirks. Galiausiai, kai atėjo Jolitos eilė, ji nesvarstydama paprašė po kelis kilogramus visų rūšių šių kepinių. Manė, pavaišins visus giminaičius ir net kaimynus.

Pardavėja kelis kartus paklausė moters, ar ji esanti įsitikinusi, kad nori tokio kiekio vaflių. Šio klausimo esmę Jolita suprato tada, kai išgirdo, kiek turės sumokėti, ir suprato, kad ją nudžiuginusi kaina buvo nurodyta ne už kilogramą, o už 100 gramų kepinių kiekį.

Prisimindama šį nuotykį moteris prisipažįsta, dabar pirkinio būtų paprasčiausiai atsisakiusi. Bet tada ji buvo labai sutrikusi ir nenorėjo apsijuokti didelės eilės akivaizdoje, todėl sumokėjo beveik pusę savo mėnesio atlyginimo, o vaflius vėliau beveik metus valgė atbulais dantimis.

Vis dėlto moteris ir šiandien nesupranta, kodėl šių prekių kaina buvo nurodyta už 100 gramų, o ne kilogramą, kaip esame įpratę. Juo labiau kad toje pačioje parduotuvėje visų kitų kepinių kainos buvo skelbiamos už kilogramą.

Į parduotuvę – su lupa

Panašiai šiomis dienomis atsitiko vienai per šventes nemažo svečių būrio laukusiai klaipėdietei Margaritai. Prekybos centre pamačiusi, kad jos mėgstamo vyno rūšiai taikoma didžiulė nuolaida, moteris į pirkinių krepšelį įsidėjo septynis butelius.

Tik prie kasos ji sužinojo, kad perpus mažesnės kainos viltis žlugo. Eilėse grumdytis nepanorusi Margarita sumokėjo kur kas daugiau nei buvo planavusi ir namo grįžo su kartėliu širdyje.

"Neturiu ko kaltinti, bet išgyvenau tą patį jausmą, kaip saldainio netekęs vaikas. Toks nepelnytos apgaulės ir nusivylimo savimi pojūtis. Dar kartą įsitikinau, kad niekada negali atsipalaiduoti ir prarasti budrumo", – prasitarė moteris.

Jau daugelis žmonių yra įpratę į parduotuvę neštis didinamąjį stiklą, kad galėtų įžiūrėti mažyčius barkodo skaičius ir sulyginti juos su nuolaidas skelbiančio lapelio skaičiais.

Sulaukę pasiūlymo pasinaudoti paslaugomis pigiau nei įprasta skubame skaityti mažomis raidelėmis išdėstytų papildomų sąlygų, nes žinome, kad tai, kas parduodama pigiau, labai dažnai pirkėjui kainuoja daugiau jei ne pinigų, tai nervų ar net sveikatos.