Lietuvoje gali atsirasti dar keliasdešimt tūkstančių naujų įstaigų, išlaikomų iš mokesčių mokėtojų pinigų. Taip nutiks, jei pasiteisins Klaipėdoje įgyvendinamas projektas, kurio dėka turėtų atsirasti naujai įkurta Danės upės direkcija.

Upokšniui – po valdytoją

„Danės upė turi turėti tokią pat direkciją, kaip kad yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto“, – neabejojo asociacijos „Žalia banga“ pirmininkė Dalia Žukienė.

Ji reikalinga tam, kad vandens telkinys turėtų vieną šeimininką. Šiuo metu Akmenos-Danės upę, kurios ištakos yra Salantuose, valdo Kretingos ir Klaipėdos rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybės, nes upė teka per jų teritorijas.

D.Žukienės teigimu, neseniai įsigaliojo ES vandenų politikos direktyva, kuri taikoma ir Lietuvoje.

„Pagal šią direktyvą visos Lietuvos upės turi turėti valdymo modelį. Kitaip tariant, administratorių, kuris rūpintųsi upe. Žinau Europos patirtį, todėl ir sakau, kad geriausia, jei mūsų upės valdytoja taptų Akmenos-Danės upės direkcija. Tačiau galutinio sprendimo dėl jos įkūrimo dar nėra priimta“, – apgailestavo D.Žukienė.

Upių valdymo modelis turėtų būti įdiegtas iki 2015 metų. Anot asociacijos „Žalia banga“ pirmininkės, Lietuvoje yra apie 30 tūkst. upių ir upelių. Visos jos esą privalės turėti po valdytoją – direkciją.

„Mes, klaipėdiečiai, būsime pirmieji Lietuvoje, įdiegę valdymo modelį, nes projektą, kurio tikslas jį pasirinkti, pradėjome dar pernai“, – tvirtino D.Žukienė.

Pinigai – ne problema

Paklausta, ką turėtų veikti Danės upės direkcija, D.Žukienė teigė, kad įstaiga rūpintųsi upės vandens kokybe, dėtų pastangas, kad pakrantės būtų patrauklios ir jose žmonės galėtų ilsėtis, užtikrintų žuvų išteklius.

Įstaigoje dirbtų ichtiologai, hidrologai, geologai, fiziologai, ornitologai.

"Kam reikalinga tokia upė, kokia dabar yra Danė? Vanduo juodas, jame net galima užsikrėsti. Pakrantės prišnerkštos, todėl ir nepatrauklios. Direkcija dirbtų tam, kad žmonės vieni kitus kviestų ilsėtis ne prie jūros, o prie Danės“, – apie naujos įstaigos svarbą pasakojo D.Žukienė.

Pastebėjus, jog žmonės už dyką nedirbs, viena projekto „Akmenos-Danės upės modernus valdymas“ iniciatorių tvirtino, jog pinigų galima rasti.

„Aišku, kol kas niekas negali pasakyti, koks turėtų būti tokios direkcijos biudžetas. Pinigų galima gauti per įvairius ES finansuojamus projektus. Dar vienas lėšų šaltinis – savivaldybių, per kurias teka Akmenos-Danės upė, biudžetai. Jei reikia pinigų įkurti įstaigą narkomanams gydyti, jų atsiranda. Todėl lėšų turėtų atsirasti ir naujai direkcijai“, – įsitikinusi D.Žukienė.

"Tai lėšų švaistymas"

Tačiau Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius abejojo galimos Danės upės direkcijos nauda.

„Mano asmenine nuomone, tokia įstaiga – tik lėšų švaistymas. Aišku, gal yra motyvų, kurie mane įtikintų priešingai. Jei jau kurti Danės upės direkciją, tai tada reikia sukurti ir kokią įstaigą, kuri valdytų Miniją“, – svarstė R.Taraškevičius.

Jis teigė, kad per miesto teritoriją tekanti Danės dalis priklauso savivaldybei, todėl jos specialistai ir rūpinasi upe bei jos aplinka.

„Mes rekonstravome krantines, esame numatę iš Danės pakrančių iškelti pramonę, siekiama atkurti upės ekosistemą“, – miesto rūpestį Danės upe pavyzdžiais iliustravo R.Taraškevičius.

Paklaustas, ar Danei nekenkia tai, kad ji turi tris šeimininkus – tris savivaldybes, meras tikino, jog kaimynai yra sąmoningi ir taip pat rūpinasi, kad į upę neplūstų teršalai.

„Jei bus įkurta Danės upės direkcija, joje reikės įdarbinti mažiausiai tris žmones, reikalingas pastatas, telefonai, automobiliai. Žodžiu, pinigų reikėtų tikrai nemažai“, – skaičiavo meras, tačiau bent preliminarios metinės sumos nedrįso įvardyti.

V.Langas abejoja

Pirmasis žingsnis upės valdymo modeliui sukurti jau yra žengtas – įkurta Akmenos-Danės upės vandens naudotojų bendrija. Jai priklauso ne tik įvairios bendrovės ir fiziniai asmenys, bet net ir gaisrininkai.

Nors D.Žukienė įsitikinusi, jog Danę efektyviausiai valdytų naujoji direkcija, projekto „Akmens-Danės upės modernus valdymas“ koordinatorius Valdas Langas tikino, jog nėra įsitikinęs, ar reikėtų tokios įstaigos.

„Žinau, kad D.Žukienė turi tą idėją, kad Danės upę valdytų direkcija. Aš manau, jog dėl jos statuso dar reikėtų diskutuoti. Tikrai esu už tai, kad upė turėtų vieną šeimininką – nuo ištakų iki žiočių, bet ar jis turi būti išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais, dar nežinau“, – dvejojo V.Langas.

Jis patikino, kad jo koordinuojamo projekto tikslas – iki 2015 metų atsakyti į klausimą, kaip valdyti Danės upę, ir sukurtą modelį įdiegti. Dar vienas tikslas – parengti priemonių planą upės taršai sumažinti.

Turi dirbti be pinigų

Vieno upės šeimininko idėjai iš dalies pritarė ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys.

Jis teigė, kad dabar kyla šiokių tokių nesusipratimų, kai teršalai pastebimi vienos savivaldybės teritorijoje esančioje upės dalyje, o kaimyninė savivaldybė tvirtina, kad pas ją viskas švaru.

„Bet nesu tikras, ar reikėtų kurti biudžetinę įstaigą – Danės upės direkciją. Vandens telkiniais ir pakrantėmis rūpinasi nemažai institucijų, todėl funkcijos gali dubliuotis. Manau, upe kaip šeimininkė turi rūpintis kokia nors visuomeninė taryba – reikėtų įkurti eksperimentinį darinį upei valdyti. Jei jis pasiteisintų, būtų galima plėsti tokių įstaigų tinklą“, – samprotavo A.Kairys.