Taip jis kalbėjo Vilniaus vadovui Valdui Benkunskui praėjusią savaitę taip pat sukritikavus valdančiųjų planus. Anot jo, pagal dabartinį planą nauja mokestinė našta iš esmės kris tik ant didmiesčių ir kurortų gyventojų. Meras ragina mokestį taikyti, atsižvelgiant į būsto kainą kiekvienoje savivaldybėje.

Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas neatsako, ar bus įvestas skirtingas turto miestuose ir kaimo vietovėse apmokestinimas.

„Esu prieš nekilnojamojo turto mokestį. Matydamas šalies biudžetą, aš įsivaizduoju, kodėl yra siekiama įvesti naujus mokesčius ir uždengti 5 mlrd. eurų skylę, tačiau nekilnojamojo turto mokestis galbūt nėra pati geriausia priemonė. Manau, reikėtų visų pirma pasižiūrėti, kaip yra tvarkomasi su valstybės pinigais“, – BNS teigė A. Vaitkus.

Koalicijos taryba siūlo iki 200 tūkst. eurų vertės turtui taikyti 0,1 proc. tarifą, nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 procento. Svarstomi ir 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai brangiam turtui. Tačiau pirmajam būstui, socialiai remtiniems žmonėms, oficialiai nuomojantiems būstą būtų taikomas 50 proc. mažesnis tarifas. Premjero teigimu, gyventojai, kurių NT mokestinė vertė sieks iki 50 tūkst. eurų, nemokės „praktiškai jokio“ mokesčio.

Pusę pajamų iš šio mokesčio siūloma nukreipi į Gynybos fondą, pusę skirti savivaldybėms. Vėliau, kai pasikeis geopolitinė situacija, savivaldai atitektų visos pajamos iš NT mokesčio.

Manau, reikėtų visų pirma pasižiūrėti, kaip yra tvarkomasi su valstybės pinigais.

Abejoja nauda savivaldai

A. Vaitkus sako netikintis, jog NT apmokestinimas bus naudingas savivaldybėms.

„Kalbos, kad savivaldybės kažkada gaus kažkokias pajamas, manęs neįtikina, nes pastarųjų dviejų metų periodu iš savivaldybių pinigai buvo tik atiminėjami. Girdėjome vieno iš praėjusios Vyriausybės ministrų paaiškinimą, jog iš savivaldybių reikia paimti pinigus, nes jos turi didesnį pajamų augimą negu valstybėje“, – teigė A. Vaitkus.

Pasak jo, valstybės institucijos turėtų rūpintis, „kodėl nėra valstybėje tokio pajamų augimo kaip savivaldybėje“.

Uostamiesčio vadovo teigimu, padidinti gynybos biudžeto pajamas galima tinkamai disponuojant valstybės turtu, kuris šiuo metu „yra netinkamai naudojamas arba iš viso nenaudojamas“, taip pat mažinat kai kurių valstybės įmonių darbuotojų atlyginimus.

„Žmonės mato valstybės valdomų įmonių, įstaigų darbuotojų atlyginimus, kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje, atlyginimai yra tiesiog šokiruojantys, verslo organizacijos didžiąja dauguma atvejų nemoka tokio dydžio atlygių“, – sakė Klaipėdos meras.

„Turime prisiimti atsakomybę“

Tuo metu kurortinio Birštono merė Nijolė Dirginčienė proporcingą ir socialiai teisingą NT mokestį vertina kaip valstybės brandos įrodymą.

„Šiandien, kai gyvename sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje, visi – tiek valstybė, tiek kiekvienas gyventojas, tiek savivalda – turime prisiimti atsakomybę ir prisidėti prie gynybos finansavimo“, – BNS sakė politikė.

„Dalį mokesčio skirti Gynybos fondui yra logiškas ir savalaikis sprendimas, kuris rodo mūsų valstybės brandą bei gebėjimą vieningai telktis dėl svarbiausio – valstybės saugumo“, – pridūrė merė.

Priešingai nei Klaipėdos vadovas, ji sakė tikinti, jog dalis NT mokesčio pajamų teks savivaldybėms.

„Tai suteiktų galimybę užtikrinti tvaresnį vietos savivaldos finansavimą, gerinti viešąsias paslaugas, prižiūrėti infrastruktūrą, vystyti gyvenamąją aplinką. Esu įsitikinusi, kad proporcingas, socialiai teisingas NT mokestis su numatytomis lengvatomis yra vienas iš būdų kurti stipresnę, saugesnę ir geriau funkcionuojančią Lietuvą ir savivaldą“, – kalbėjo N. Dirginčienė.