Šiais metais Dovydas Drakšas dar buvo Klaipėdos licėjaus devintokas, tačiau nuo šiandien jis pradės lankyti 11 klasę, kad turėtų didesnes galimybes įvairiose olimpiadose konkuruoti su vyresniais moksleiviais. Klaipėdos miesto pedagogų teigimu, per dešimtmetį tokių vaikų pasitaiko vos vienas kitas.

Vadovėliai – per lengvi

Paauglio gabumai chemijai tokie išskirtiniai, jog norėdamas tobulėti, gilinti žinias bei siekdamas demonstruoti aukštesnio lygio pasiekimus D.Drakšas peršoko vieną klasę.

"Mokytojų ir tėvų paskatintas nusprendžiau, kad gyvenime reikia taupyti laiką. Už dešimtos klasės programą atsiskaičiau eksternu. Dalykai, su kuriais neketinu sieti ateities, pavyzdžiui, lietuvių kalba, istorija, geografija, atimdavo brangias valandas, kurias dabar galėsiu skirti svarbesnėms disciplinoms", – aiškino vaikinas ir pridūrė, kad vyresni bendraklasiai jo negąsdina, nes daugelį jų moksleivis pažįsta.

Pasak jo, licėjuje užduodamus namų darbus jis atlieka greitai – dažnai netrunka ir valandos. Gerokai daugiau pastangų pareikalauja ruošimasis olimpiadoms.

Paauglys prisipažino, kad mokykliniai vadovėliai jam nėra įdomūs. Didesnę naudą atneša mokslinė literatūra, kurią jaunuolis skaito anglų kalba. Tiksliųjų dalykų pamokose vaikinui pakanka atidžiai klausytis. Kiek daugiau laiko atima humanitariniai bei socialiniai mokslai, tačiau į juos D.Drakšas koncentruojasi mažiau.

Jaučia išskirtinumą

Jis prisiminė, kad didysis lūžis jo gyvenime įvyko aštuntoje klasėje, kai prasidėjo chemijos pamokos. Šios srities pedagogė ne visus moksleivius žavinčia disciplina sudomino jaunąjį talentą.

"Intensyviai kibau į chemiją, vėliau natūraliai pradėjau gilintis ir į kitas tiksliųjų mokslų sritis. Daugiau laiko skiriant vadovėliams, tobulėjo ir mąstymas: skirtingose sferose po truputį pradėjo sektis vis geriau. Tiesa, pažymiais nesiskundžiau ir prieš tai – nuo pirmos klasės mokiausi gerai", – teigė vaikinas, liepos mėnesį tarptautinėje chemijos olimpiadoje iškovojęs sidabrą.

Penkiolikmetis pripažino, kad kartais bendraudamas su mokslo draugais pasijunta lyg balta varna. Atsakingas požiūris į ateitį, puikūs rezultatai ir aukštesnio lygio žinios stebina bendraklasius.

"Kartais tenka patirti jausmą, jog esu kiek kitoks. Žinau, kad tam tikri dalykai man sekasi lengviau, o rezultatai kartais geresni nei aplinkinių. Netikėtas peršokimas per klases nustebino bei sutrikdė draugus. Galbūt bendraklasiai nenorėjo, kad palikčiau juos", – svarstė ypatingų gabumų vaikinas.

Klaipėdietis stebina ne tik mokslo pasiekimais. D.Drakšo dienotvarkėje įrašytos ir papildomos veiklos – lauko tenisas ir grojimas gitara. Laiko jis randa viskam. Savo ateitį vaikinas sieja su chemijos mokslu. Matydamas geresnes perspektyvas užsienyje, studijuoti jis norėtų Anglijoje.

Konkuruoja draugiškai

Šešiolikmetis Kristijonas Kerekeš, mokslo metus pradėsiantis trečiojoje "Ąžuolyno" gimnazijos klasėje, praėjusio semestro metu pedagogus, tėvus ir bendraklasius nustebino ypač gerais rezultatais.

Beveik iš visų mokymosi disciplinų paaugliui buvo išvesti dešimtukai. Iki maksimalių pasiekimų vaikinui pritrūko visai nedaug – koją pakišo vienintelis chemijos devynetukas. Absoliučiai visais dešimtukais pažymių knygelėje vaikinas galėjo didžiuotis praėjusiais metais, kai baigė antrosios gimnazijos klasės pirmąjį pusmetį.

K.Kerekeš neslėpė, jog tokios pergalės džiugina, tačiau moksleivis patikino, kad išskirtinis gimnazijoje nesijaučia.

"Mano klasėje nemažai gabių vaikų. Galima sakyti, kad tarp mūsų vyksta nematoma draugiška kova, kuris pasirodys geriau. Stiprios konkurencijos nejaučiu, atvirkščiai, truputis ambicijų tik padeda siekti geresnių mokslo rezultatų. Matai, kad kažkuris klasiokas gavo gerą pažymį, tada stengiesi jį aplenkti", – sakė vaikinas.

Jaunuolis prisipažino, kad norint rinkti dešimtukus neretai jam užtenka atidžiai klausyti mokytojų pamokų metu. Namų darbams vaikinas skiria tiek laiko, kiek reikia užduotims atlikti.

"Kartais užtenka pusės valandos, kartais – kelių. Neblogai prisimenu pedagogų išdėstytą informaciją, todėl dažnai pakanka tik akimis permesti vadovėlių medžiagą, kad turimos žinios būtų užtvirtintos. Kiek daugiau dėmesio skiriu olimpiadų lygio užduotims", – sakė K.Kerekeš.

Prie vadovėlių – trumpam

Šiais metais unikaliais rezultatais pasižymėjo ir kitas klaipėdietis. "Ąžuolyno" gimnazijos abiturientas Justas Žemgulys iš visų penkių laikytų valstybinių egzaminų surinko šimtukus.

Aukščiausiais balais jis išlaikė fizikos, matematikos, informacinių technologijų, anglų ir lietuvių kalbų egzaminus. Tokių rezultatų pasiekusių moksleivių visoje Lietuvoje buvo vos keturi.

Mokykloje vaikinui sekėsi ne tik tikslieji mokslai. J.Žemgulys angliškai kalbėjo taip puikiai, jog užsieniečiai negalėdavo patikėti, kad vaikinas gyvena Lietuvoje. Be to, jaunuolis patikino, kad japonų kalbą jis išmano geriau nei rusų.

Tiesa, pasiekimai mokslo srityje ne visada buvo tokie puikūs. Jaunuolis prisimena, kad pirmoje klasėje visiškai neturėjo motyvacijos mokytis, o ir rezultatai buvo prasti, tačiau netrukus viskas pasikeitė.

Per visus 12 mokslo metų vaikinui neprireikė korepetitorių pagalbos. Dėl aktyvios popamokinės veiklos, susijusios su projektu "Mokomasis Europos Parlamentas", olimpiadų, išvykų į užsienį, J.Žemguliui tekdavo praleisti nemažai pamokų. Kartais per vieną vakarą jis turėdavo paruošti savaitės namų darbus.

Vaikinas patikino, kad ilgas sėdėjimas prie knygų – ne jam. J.Žemgulio sėkmės receptas – mokytis tų dalykų, kurie patinka ir yra įdomūs. Šiuo metu jaunuolis ruošiasi informatikos ir fizikos studijoms Edinburgo universitete.

Atima vaikystę

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė pripažino, kad vunderkindų uostamiesčio mokyklose pasitaiko nedažnai. "Būna, kad vienas kitas vaikas peršoka klases, tačiau tokių – mažuma", – patikino vedėja.

Anot jos, "kitokiems" vaikams Klaipėdos švietimo įstaigos neblogai pritaikytos.

"Pedagogai, matydami nepaprastų gebėjimų vaiką, dažnai jam skiria reikiamą dėmesį: parenka sudėtingesnių ar papildomų užduočių. Diferencijavimo ir individualizavimo procesai pamokų metu vyksta", – sakė pašnekovė.

L.Prižgintienė teigė, kad su gabiu vaiku dirbti nėra paprasta. Ir patiems mokytojams tenka papildomai ruoštis, kad būtų patenkinti talentingų vaikų poreikiai.

Švietimo skyriaus vedėjos nuomone, jauniesiems talentams ir jų tėvams prieš peršokant klases reikėtų pagalvoti, ar vaikas nepatirs diskomforto dėl to, kad pateks į vyresnių bendramokslių būrį.

"Trylikamečio ir šešiolikmečio fizinė ir dvasinė branda skiriasi. Esu girdėjusi apie atvejus, kai į aukštesnę klasę perėjęs vaikas nepritapo ir vėliau gailėjosi. Galbūt iš moksleivių nereikėtų atimti vaikystės", – sakė L.Prižgintienė.

Išnaudoja tėvai

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Jolanta Navickienė teigė, kad klasių peršokimas ir išskirtiniais gebėjimais pasižyminčių vaikų psichologinė būsena sukelia dviprasmiškų minčių.

"Viena vertus, jei vaikas yra vunderkindas, kam gaišti laiką? Tokie moksleiviai dažnai jau žino pamokų metu dėstomą informaciją arba ją įsisavina 10 kartų greičiau nei bendraamžiai.

Gerai, jei yra atsižvelgiama į individualius vaikų poreikius. Tokiu atveju perėjimas į aukštesnę klasę gali tapti puikia galimybe tobulėti. Bėda tai, kad visuomenė sunkiai priima išskirtinumą", – teigė J.Navickienė.

Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai atžalos mokslo rezultatai tėvams tampa prestižo reikalu ir pasididžiavimo priemone, padedančia kompensuoti pačių neįgyvendintus lūkesčius.

"Puiku, jei vaikas tikrai gabus ir pats nori tobulėti. Tačiau galima rasti ir skaudesnių pavyzdžių, kai paauglys, norėdamas pateisinti tėvų viltis, turi atiduoti visas jėgas maksimaliam rezultatui pasiekti. Tokioje situacijoje vaikas yra išnaudojamas", – teigė direktorė.

Lygybės nėra

Valstybė jau yra atkreipusi dėmesį į itin gabių vaikų ugdymo problemą. Specialios metodikos gali padėti nustatyti, kuris vaikas pasižymi tikrai nepaprastais gebėjimais.

Kyla klausimas, kaip reiktų elgtis toliau? Diskusija, jog "kitokius" vaikus mokyklose reikėtų suburti į atskiras klases, neretai pakrypsta į nuoskaudų dėl lygiateisiškumo liejimą.

"Visuomenėje dar sunku balansuoti tarp individualių poreikių atitikimo ir unikalumo išsaugojimo. Apie gabius vaikus pradedama kalbėti kaip apie išskirtinius ar elitą. Mums sunku pripažinti, kad žmonės nėra lygūs. Atrodo, ilgus amžius kovojome dėl to, tačiau realybė yra kitokia", – kalbėjo specialistė.

Laimingi ne visi

Gabaus vaiko psichologinė būsena dažnai priklauso nuo mokyklos ir klasės nuostatų bei vertybių.

"Kai vienas baltas, o visi juodi – gali būti sunku. Todėl svarbios ir asmeninės savybės. Jei vaikas draugiškas ir moka bendrauti su bendraklasiais, problemų gali ir nekilti. O "kalikų" vaikai dažnai nemėgsta", – kalbėjo specialistė.

Anot jos, tai, kad moksleivis pasižymi genialumu, dar nereiškia, jog jam lengva – būti kitokiam visada sudėtingiau, nei pasislėpti pilkoje masėje. Tarp kitų norint jaustis jaukiai, reikia įdėti nemažai pastangų. Neretai gabiam paaugliui tenka išmokti atlaikyti pašaipas, pavydą ir norą suvienodinti.

"Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad genialumas jaunam žmogui ne visada atneša džiaugsmą. Buvo stebimi labai gabūs vaikai, kurie išsiskyrė ir mokykloje, ir universitete. Paaiškėjo, kad laimingesni jautėsi vidutinių gebėjimų jauni žmonės, turintys puikių bendravimo įgūdžių", – teigė direktorė.

Komentaras

Ramunė Dobrovolskienė

Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos prezidentė ir psichologė

Gabumus galime palyginti su žmogaus turtu. Iš dalies jie yra paveldimi, tačiau reikalauja nuolatinės priežiūros, nes netinkamai naudojami gali tiesiog dingti. Kadangi mes neanalizuojame savo gabumų pro mikroskopą, visų pirma juos reikia atrasti, paskui – motyvacijos ir valios pastangomis – tobulinti.

Nepaprastų gabumų vaikai susiduria su įvairiomis problemomis. Dažnai klaidingai manoma, kad jei vaikas imlus matematikai, tai gerai seksis ir kiti dalykai. Tokiu atveju patiriamas aplinkos spaudimas visur ir visada būti pirmam. Vunderkindų visose mokslo srityse yra labai mažai. Paprastai vaikai ypatingais gabumais pasižymi vienoje, dviejose, retesniu atveju, trijose sferose. To nesuprasdami suaugusieji gali tiesiog "perspausti" vaiką. To pasekmė – motyvacijos netekimas realizuoti savo gabumus.

Šiandien Lietuvoje yra standartizuotų testų, kuriais galima nustatyti mokinio intelekto struktūrą. Tyrimas padeda tiek vaikui, tiek jo tėvams suprasti galias ir sunkumus. Tiesa, kartais klaidingai manoma, kad itin gabūs vaikai nesusiduria su sunkumais. Jie, kaip ir kiti vaikai, jų turi.

Mūsų visuomenėje ypač akcentuojamas sėkmės faktorius, kuris lemia žmogaus laimingumą. Tad vaiko tėvai turėtų labai atsakingai daryti sprendimus.