Brolių dzūkų idėja Gargždų pašonėje įkurti paveldo dvelksmu alsuojančią kaimo turizmo sodybą vyrams suteikė galimybę į Žemaitiją perkelti dalelytę namų. Gribžinių kaime iškilo stilizuotiems šalies regionams atstovaujančios sodybos, o jų erdves tarpusavyje sujungė vanduo – tvenkinys su vandens parku.

Kvepia autentika

„Gribžės“ vardu pakrikštyta sodyba pavadinimą pelnė dėl kaimo, kuriame yra įsikūrusi. Gribžinius galima pasiekti nuo kelio Gargždai–Kretinga. Nuo Klaipėdos rajono centro sodyba nutolusi 7, nuo Klaipėdos – 25 km.

Kuo ypatinga ši poilsio oazė ir kuo skiriasi nuo kitų kaimo turizmo sodybų?

„Gal autentiškumu, paveldo pristatymu? Stengėmės atkartoti šalies regionų architektūros elementus. Planuodami sodybas su broliu skaitėme architekto, mokslų daktaro Jurgio Gimbuto istorines knygas, ieškojome atsakymų, kuo skyrėsi dzūko, žemaičio, aukštaičio ir suvalkiečio sodybos“, – pasakojo kaimo turizmo sodybai vadovaujantis Dainius Lubauskas.

7,5 hektaro teritorijoje buvo įkurdinti šeši statiniai. Vieną sodybą sudaro du pastatai – gyvenamasis namas ir pirtis. Čia taip pat iškilo administracinis bei ūkiniai pastatai, pobūvių salė ir scena.

„Mums svarbus poilsiautojų privatumas. Todėl kiekviena sodyba nuo pašalinių akių yra atribota pylimais ir augmenija. Tai teminės sodybos. Įrengėme dzūkų, aukštaičių ir žemaičių kaimus. Visos sodybos skiriasi apdailos elementais ir net stogo konstrukcija“, – pasakojo D.Lubauskas.

Dzūkiškos sodybos stogas dengtas šiaudais, o jo kraigas – kur kas aukštesnis nei žemaitiškos sodybos. Aukštaičių sodyba taip pat išskirtinė, čia stogas dengtas skiedromis.

„Suvalkijai atstovauja kitoks pastatas nei kitus regionus. Tai yra pobūvių salė, šalia kurios įkurta scena renginiams. Šioje salėje telpa iki šimto žmonių, visi vasaros renginiai vyksta čia“, – kalbėjo D.Lubauskas.

Vilioja duonos kvapu

Iš viso „Gribžės“ sodyba gali pasiūlyti nakvynę 66 asmenims. Tačiau vienu metu sodyboje gali tilpti net iki tūkstančio svečių.

„Tokie gausūs dažniausiai būna įmonių renginiai. Sodyboje lankytojai ras teniso kortus, sporto aikšteles, krepšinio, smėlio tinklinio, futbolo aikštes, vandens pramogų. Mūsų svečiai vietoj virvės yra tempę net tikrą traktorių. Ir visiems patiko“, – juokėsi D.Lubauskas.

Sodybą renkasi ir vestuvininkai. Šeimininkai išvargusius šventės dalyvius rytą žadina krosnyje keptų šonkaulių kvapais.

„Kiekvienoje sodyboje yra autentiška senovinė krosnis. Jas sumūrijo tikras šios srities žinovas vilnietis. Krosnyje galima ne tik šonkaulius, bet ir duoną kepti. Rengdami sodybų interjerus, stengėmės laikytis tam tikrų taisyklių – naudotos natūralios medžiagos, baldai gaminti pagal specialius užsakymus“, – pasakojo D.Lubauskas.

Beje, baldus gamino žemaičiai – įmonė, įsikūrusi Plungėje, o puošiančius drožinius – medžio meistras iš Klaipėdos Jonas Goerkis.

Pirties malonumai – ir žiemą

Dzūkų, aukštaičių ir žemaičių sodybose yra po pirtį, o ant tvenkinio kranto įkurdinta po kubilą. Todėl klientai į sodybą atvažiuoja net ir ne sezono metu.

„Naujųjų metų sutikimui būna užimtos visos sodybos. Žmonės pirtis nuomojasi ir švęsti gimtadienius“, – pasakojo D.Lubauskas.

Valanda pirtyje kainuoja 15 eurų. Už nakvynę parai prašoma 15–20 eurų. Jei sulaukiama didesnės poilsiautojų grupės, kaina krinta žemyn.

Rengs tuoktuves

"Netrukus baigsime rengti tuoktuvių ceremonijų vietą, vieni jaunieji nusprendė santuokos įžadus duoti mūsų sodyboje. Jaunavedžius sutuoks civilinės metrikacijos darbuotojai“, – pasakojo D.Lubauskas.

Kiekviena sodyba apjuosta kaimiška tvorele, o virš vartelių iškelti kiekvienam kiemui skirtingi drožiniai.

Kiekvienos sodybos puošybai pasirinkti skirtingi raštai. Drožiniais puoštos ne tik vėjalentės, angokraščiai, bet ir langinės. Jos, beje, padabintos piešiniais, įvairiais raštais.

Giminės vyrams – ąžuolai

Iš Dzūkijos, nuo Punios apylinkių kilę Lubauskai nutarė pasodinti ąžuolų giraitę.

„Mūsų giminėje gimsta tik vyrai. Tėvas susilaukė trijų sūnų, mes su broliu taip pat trijų. Tad pasodinome septynis ąžuolus. Kiekvienas mūsų giminės vyras turi po savo ąžuolą“, – tikino D.Lubauskas.

Klaipėdos krašte šaknis įleido du iš trijų brolių Lubauskų – Dainius ir Gintaras.

„Norėjome čia parsivežti dalelytę Dzūkijos. Daug kas lygina mūsų sodybą su Rumšiškių muziejumi, gal ir yra tiesos tame. Tik šios Rumšiškės įsikūrė Žemaitijoje“, – šypsojosi D.Lubauskas.

Vasarą – šėlsmas vandenyje

Šiltuoju sezonu sodybos svečiai gali mėgautis vandens pramogomis. Čia įkurta vandenlenčių trasa su figūromis ir 20 metrų tramplinu. Trasos ilgis – 150 metrų.

Vandenlenčių mėgėjams valanda pramogų savaitgaliais kainuoja 40, darbo dienomis – 30 eurų. Į kainą įskaičiuota ir įrangos nuoma.

Besilankantiesiems pajūrio krašte siūloma ne tik pirtis ir nakvynė, bet ir žvejyba. Sodybos tvenkinyje galima sužvejoti lynų, plačiakakčių, upėtakių. Sugautą laimikį sodybos virtuvės šefai čia pat išdarinės ir patieks ant stalo.

„Ateityje norėtume pastatyti restoranėlį. Jei ne europinės lėšos, kažin ar būtų pavykę pastatyti visus objektus. Iš viso čia įgyvendinti du ES remiami projektai, norime imtis trečiojo“, – kalbėjo D.Lubauskas.