„Kaime situacija yra dar blogesnė (nei maitinimo sektoriuje mieste – BNS). Mes neatsigavome po kovido. Turėjome išlaikyti darbuotojus, nes jų kaime nėra, ir iki šiol (kaimo turizmo – BNS) sodybos moka dar (...) už tai, kad dirbo kovido metu“, – pirmadienį Seime vykusioje konferencijoje apie iššūkius Lietuvos verslui teigė A. Vaitkuvienė.  

Vėliau BNS ji teigė, kad atidėtų mokesčių dar turi didesnės sodybos, kurios teikia ir maitinimo paslaugas. 

„Tai (atidėti mokesčiai – BNS) didelė našta: produktų, elektros kainos kaime ir mieste tos pačios. Pas mus skalbykloms atvažiuoti brangiau, o klientas yra ekonominės ar žemesnės klasės“, – BNS teigė asociacijos vadovė.   

Pasak jos, valdančiųjų svarstomas 12 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtų „didelė paspirtis“, ypač ilgai sektoriuje dirbančioms ir didesnėms sodyboms, turinčioms daug darbuotojų.

A. Vaitkuvienė taip pat pabrėžė, kad maitinimo paslaugas teikiančių kaimo turizmo sodybų išlaidos yra didesnės negu tokių įstaigų mieste.

„Mes neturime miesto infrastruktūros – jeigu restoranas gali naudotis miesto gatve, apšvietimu, privažiavimais, mes turime patys į tai investuoti. Tai labai ženkliai padidina mūsų išlaidas ir mažina galimybes išsilaikyti“, – konferencijoje teigė A. Vaitkuvienė.

Pasak jos, kaimo turizmo sodybos neužsidaro, nes tai dažnai ne vienintelis pagrindinis jų verslas, bet atsisako teikti maitinimo paslaugas, nors anksčiau pajamos iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų  pasiskirstydavo per pusę. 

„Tai reiškia, kad žmonės atvažiuoja su maišeliais iš „Maximos“ ir tuos pačius kebabus nusiperka. Pravažiuokite pro mažesnius miestelius, dabar tautinis patiekalas yra kebabas“, – kalbėjo asociacijos vadovė.   

A. Vaitkuvienės teigimu, vien apgyvendinimo paslaugas teikiančios sodybos paprastai nėra PVM mokėtojos, nes jų pajamos nesiekia ribos, nuo kada reikia šį mokestį mokėti.