Donorės, kuriai neseniai diagnozuotas ŽIV, kraujas buvo perpiltas pacientui. Tačiau Kraujo centro atstovai įsitikinę – žmogus pavojingu virusu nebuvo užkrėstas.

Netikėtas košmaras

Vakarų Lietuvoje gyvenanti Edita (vardas pakeistas) patyrė šoką, kai sužinojo, kad jos mamai, ilgalaikei Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo donorei, diagnozuotas ŽIV.

Edita tikino, kad jos mama nėra asociali. Šeima niekada nebuvo pakliuvusi į jokią socialinės rizikos grupę.

„Mama labai dažnai duodavo kraujo, tiek kaip donorė, tiek kaip pacientė. Kai ji sužinojo, kad turi žmogaus imunodeficito virusą, išgyveno labai skaudžiai“, – pasakojo Edita.

Apie tai, kad moteris užsikrėtusi ŽIV, paaiškėjo, kai ji dėl anginos atsigulė į ligoninę Klaipėdoje. Tai buvo šių metų rugpjūčio mėnesį. Tada ji pasijuto labai blogai ir pakliuvo į reanimacijos palatą.

„Medikai jau tada spėjo, kad kaltas gali būti žmogaus imunodeficito virusas. Tačiau iš kur tas virusas, jei ji buvo kraujo donorė? Juk ją nuolatos tikrindavo. Paskutinį kartą ji kraujo davė šių metų kovo mėnesį“, – tvirtino Edita.

Paaiškėjus, kad moteris užsikrėtusi ŽIV, jos duktė kreipėsi į kraujo centrą, į kurį mama ne vienus metus atvažiuodavo duoti kraujo. Duktė teiravosi, ar galėjo būti, kad mama užsikrėtė pas juos.

Atsakymas buvęs panašus į priekaištą. Elektroniniame laiške buvo rašoma, kad centras nieko nežino ir esą neetiška kreiptis į juos dėl tokių dalykų.

Dukra išsigando ir dėl savo šeimos, ar jos nariai nėra užsikrėtę, ir dėl sunkiai sergančios mamos.

Neatsako už elgseną

Dukra spėja, kad mama galėjo užsikrėsti duodama kraujo kaip donorė. Tačiau po paskutinės donacijos dar niekas nieko nežinojo.

„Mes kalbame turbūt šiek tiek apie įdomius dalykus, jei jums tai yra skandalinga, mums tai – paprastas dalykėlis. Mes negalime atsakyti už donoro elgseną ir sveikatą, ką jis daro po kraujo davimo“, – nepasitenkinimo neslėpė Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas.

Esą kraujo centre donorui užsikrėsti tikimybė yra lygi nuliui. Tai neįmanoma, nes naudojami vienkartiniai įrankiai, kurie yra sterilioje pakuotėje.

Nors teoriškai esą tokia galimybė yra, jei medicinos darbuotoja kraujo imtų iš kelių donorų tomis pačiomis pirštinėmis, o jos būtų suteptos infekuotojo krauju. Tačiau teigiama, kad ir tai faktiškai beveik neįmanoma.

Kad kraujo centruose donorams diagnozuojami virusiniai susirgimai, ne naujiena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai tarp donorų Lietuvoje nustatyti 444 hepatito C atvejai. Visų jų kraujas į ligonines nepakliuvo.

Saugus ir kokybiškas?

Donorės kraujas, kuriai ŽIV diagnozavo ligoninėje, praėjus penkiems mėnesiams po paskutinio jos apsilankymo kraujo centre, buvo perpiltas pacientui.

Tai paaiškėjus, suskubta tikrinti dar likusius įtartinus jos kraujo mėginius. Nacionalinis kraujo centras išplatino pranešimą, kuriuo mėgino visus nuraminti.

Jame teigiama, kad buvo atlikti pakartotiniai keturių paskutinių šio donoro donacijų tyrimai. Ir atsakymai buvo neigiami, kaip ir pirminiai rezultatai.

„Todėl galima drąsiai teigti, jog šis donoras užsikrėtė vėliau, nei davė kraujo Nacionaliniame kraujo centre“, – rašoma pranešime spaudai.

Dar pažymėta, kad iš šio donoro kraujo pagaminti komponentai, kurie nebuvo perduoti į gydymo įstaigas, nurašyti ir sunaikinti.

„Jei yra bet koks įtarimas, ar jis pasitvirtina, ar nepasitvirtina, mes privalome sunaikinti tuos kraujo komponentus“, – sakė V. Kalibatas.

Sąmokslo teorija

Vis dėlto yra tikimybė, kad pakartotinis ŽIV infekuotos donorės kraujo mėginių tyrimas galėjo būti tik „popierinis“. Vieno kraujo centro darbuotojas, nepanoręs viešintis, argumentavo savo abejones.

Esą iš donoro kraujo, kuris yra paimamas, ruošiama eritrocitų masė, jos mėginys laikomas savaitę. Bet prie plazmos irgi paliekamas vienas mėginys kontrolei.

Jeigu plazma vežama klinikiniam naudojimui į ligoninę, tada mėginys keliauja kartu su plazma, kur ją sunaudojus, mėginys išmetamas ir nebėra galimybės jo patikrinti.

Jei plazmą nuspręsta frakcionuoti (perdirbti), ji gali būti saugoma trejus metus, visą tą laiką užšaldytame maiše yra ir kraujo mėginys. Paprastai ta plazma, kuri ruošiama perdirbti, saugoma didžiulėse saugyklose-šaldikliuose, kur prie jų prieiti sudėtinga.

„Aiškinimai, kad keturios donacijos nuo kovo ir dar ankstesniosios – patikrintos laboratoriniu tyrimu, sunkiai tikėtinos. Galimas dalykas, buvo patikrinta tik dokumentacija“, – savo abejones išsakė kraujo centro darbuotojas.

Tačiau tai tik spėlionės, kurias kategoriškai neigia visos su tuo susijusios oficialios institucijos.

Kraujas panaudotas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas dienraščiui „Klaipėda“ tvirtino, kad šią savaitę komitete šitą informaciją išgirdo iš Užkrečiamųjų ligų bei AIDS centro atstovų.

„Jie mus 100 procentų tikino, kad visi tie kraujo mėginiai patikrinti ir jokio ŽIV ten nėra. O dabar tikrinamas pilietis, kuriam buvo perpiltas tas kraujas, ir tyrimai rodo, kad žmogus nėra užkrėstas“, – tvirtino A. Matulas.

Tyrimai esą kartojami nuolat, todėl už tai atsakingos tarnybos tikino, kad šitas atvejis galbūt baigėsi laimingai.

„Mes vykdome parlamentinę kontrolę, gavome informacijos ir žodžiu, ir raštu, kad šiuo krauju užkrėstų pacientų nėra. Dabar turime siekti, kad kuo greičiau būtų įgyvendinta nemokama donorystė. Tai iš karto atsijotų rizikos grupės asmenis, kurie kraujo duoda tik dėl atlygio“, – įsitikinęs Sveikatos reikalų komiteto narys.