Žmonės skuba padėti laukiniams gyvūnams: ar miško žvėreliai badauja?

Šiltuose daugiabučiuose arba nuosavuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai neretai pagalvoja, kad gyvūnams dabar atėjo liūdnos dienos. Naktimis šaltis paspaudžia iki 13 laipsnių, o per gilų sniegą žolėdžiai sunkiai pasiekia jiems tinkamą maistą.

Miesto gyventojai dažnai pasišauna gelbėti laukinės gamtos gyvūnus ir neša į miškus tai, ko patys nebevalgo.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas apie laukinių gyvūnų maitinimą turi kategorišką nuomonę.

Pasak jo, paukščius lesinti ir lesyklas jiems rengti mieste, parkuose ar miškuose galima ir net rekomenduotina. Svarbu, kad tai būtų lesinama ne batonais, o nesūdytais grūdais ir sėklomis. Parduotuvėse dabar galima nusipirkti sparnuočiams skirto lesalo.

V. Marozas patikino – miško žvėrių kol kas maitinti nereikia. Gamtoje yra daug vietų, kur žmonės nenueina, bet gyvūnai ten ieško ir randa maisto.

„Gyvūnai laikosi išgyvenimo taisyklės, jie patys reguliuoja populiaciją. Visų neišgelbėsi. Laukinių gyvūnų maitinti dar nereikia, padėtis dar nėra tokia bloga, kad žmonėms reikėtų papildomai šerti laukinius gyvūnus. Kai tai reikės daryti, pasirūpins medžiotojai. Jie geriau žino, kas gyvena miške ir kokio pašaro reikia, įrengia šėryklas, atveža grūdų, šieno“, – tikino gyvosios gamtos specialistas.

Anot jo, žmonės gali labiau pakenkti, nei pagelbėti žvėrims, nes nežino, kuo šie minta.

Kai žmonės pripratina gyvūnus rasti tam tikroje vietoje ėdesio, taip sutrikdomas gyvūnų natūralus gyvenimas.

Ryškiausias pavyzdys – lapės. Jeigu jos gyvenvietėse randa lengvai prieinamo maisto, įjunksta ir nebebijo žmonių.

Tada žmonės jau ieško būdų atsikratyti tokios kaimynystės. Jie pradeda įtarti, kad jaukios lapės gali būti apsikrėtusios pasiutlige, nors Lietuvoje jau penkerius metus ši liga nefiksuojama.

„Jei būtų poreikis papildomai šerti laukinius gyvūnus, ministerija skelbtų nurodymus, ką, kaip ir kur daryti. Žmonėms galbūt atrodo, kad jie daro gerą darbą, bet taip jie gali net pakenkti. Į mišką nereikėtų nešti bulvių lupenų ar sugedusių morkų. Klaidinga manyti, kad gyvūnams tiks tai, ko žmonės nebevalgytų. Jei maisto produktas sugedęs, jis netinkamas ir gyvūnams. Mėsėdžiai juo labiau nesimaitina dvėseliena. Gamtoje yra natūralioji atranka, išlieka stipriausieji. Medžiotojai šalina silpnesniuosius, taip populiacija išlieka stipri ir saugi. Gamtoje visi vienas kitą valgo, žmonėms to reikėtų nepamiršti“, – mokyklines tiesas priminė V. Marozas.