Atvykusieji prie Olando kepurės šią vietą vadina ypatinga, ten net 24 metrų skardis, žemyn griūvantys medžiai, gausybė akmenų, o kai kam ir kiti dalykai patinka.

„Nepatikėsite – vėjas, aš iš Vilniaus, ten tokio vėjo nėra, bet čia jis toks skanus“, – šnekėjo pašnekovė.

„Mėgaujamės, džiaugiamės gražiu oru, gražiu rudeniu“, – teigė kita pašnekovė.

„Mes dėl jūros, šlaitų, krantų gražių ir važiuojame“, – sakė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ties Olando kepure ir Karklėje žmonės pastebi ir vandenis iš kopų srūvant.

„Galvočiau, kad šaltiniai, bet nežinau, iš tikrųjų“, – pabrėžė pašnekovė.

O kai kuriems žmonėms iš kopų bėgantis neva nešvarus, lyg surūdijęs vanduo nerimą kelia. Jie Pajūrio regioninio parko darbuotojus skambučiais atakuoja, bet gamtos sergėtojai ramina, kad viskas gerai.

„Galima pasakyti paprastą dalyką žmonėms nuraminti – tai nėra teršalai. Juolab kad mūsų specialistas paėmė, patikrino, teršalų nerado, vis dėlto mes patikrinome tą vandenį“, – nurodė Pajūrio regioninio parko grupės patarėjas Egidijus Jurkus.

Kad iš kopų vandenys trykšta, parko darbuotojai aiškina paprastai.

„Mes Lietuvos pajūryje turime išskirtinę vietą, kaip moreninius skardžius ties Olando kepure, Karklės kaimu. Tai yra moreniniai skardžiai, ties kuriais dažnai ištrykšta gruntiniai vandenys“, – kalbėjo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius.

Ledyno sustumtoje uolienoje yra daug molio, o gruntiniuose vandenyse – ištirpusios geležies.

„Geležis vandenyje oksiduojasi ir jis tampa tokiu rusvu, todėl vanduo toks rusvas. Jis atrodo nešvarus žmonėms, nes žmonės pratę prie švaraus vandens Lietuvoje“, – pabrėžė E. Jurkus.

Ir nuo geležies, ir nuo molio net šaltinių aplinka nusidažo rudomis nuosėdomis. Itin tai ryšku žiemą, kai ant šlaitų randasi užšalę kriokliai su kabančiais gelsvais varvekliais.

D. Nicius, paklaustas, ar galėtume pajūryje geležies fabrikėlį atidaryti, atsakė: „Turbūt čia koncentracijos klausimas.“

„Yra įvairių cheminių elementų pas mus. Nuo aukso iki gintaro, tai tik klausimas, kiek to turime ir kiek tai efektyvu pramoniniu būdu kaip naudingą iškaseną naudoti“, – aiškino D. Nicius.

Pajūrio regioninio parko darbuotojų skambučiai apie neva užterštą vandenį neerzina. Priešingai, jie pilietiškus žmones giria.

„Visą laiką gerai, kai žmonės stebi aplinką, išgyvena ir jiems skauda dėl aplinkos. Mes šiemet irgi informuodavome ir Aplinkos apsaugos departamentą, ir policiją – apie 80 proc. pažeidimų fiksuodavo žmonės ir mums pranešdavo“, – nurodė E. Jurkus.

Parko darbuotojai sako, kad skardis – gamtos paminklas dėl įspūdingų besikeičiančios gamtos procesų. Būtent gruntiniai vandenys kalti, kad aukščiausia pajūrio vieta, glemždamasi medžius, formuoja nuošliaužas, o skardis neria į jūrą. Atodanga per metus gilyn į žemyną pasistumia apie 50 centimetrų ir neatmetama, kad per kelis šimtmečius gali atsidurti ties Karklės keliu.