Sugalvojo patys palangiškiai

Pasak Palangos kultūros centro direktorės Vitos Petrauskienės, Palangos dienos atsirado palangiškių dėka.

„Šita šventė sugalvota vietos bendruomenės. Iš vietos bendruomenės buvo kilusi iniciatyva parodyti, kiek Palangoje yra kūrybiškų ir meniškai kuriančių žmonių, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir socialinės padėties. Palaipsniui šios dienos vystėsi, bet tokių esminių dalykų neatsisakė ir išliko, tad tai yra būtent vietos bendruomenės pristatymai įvairių žanrų srityse“, – sakė V. Petrauskienė.

Iš vietos bendruomenės buvo kilusi iniciatyva parodyti, kiek Palangoje yra kūrybiškų ir meniškai kuriančių žmonių.

Šventės metu įvairiose Palangos erdvėse eksponuojamos miestiečių parodos.

„Visada dominuoja Palangos kūrėjų parodos, yra savivaldybės antrame ir trečiame aukštuose „Santarvės“ klubas, kuris ir audžia, ir kuria, ir visokias grožybes gamina palangiškiams ir kurorto svečiams, kad parodytų, kiek talentingų ir kūrybingų žmonių gyvena Šventojoje“, – tikino V. Petrauskienė.

Pritraukė visą Lietuvą

Balandžio 5-ąją vyks tradicinis žygis „Gintaro kelias“, sulaukęs itin didelio populiarumo.

„Bėgame, einame, važiuojame, riedame, kas kaip nori. Per daugiau kaip dešimt metų tikrai tas žygis išaugo ir tapo labai populiarus. Keliaujame iš Palangos į Šventąją. Pradžioje bendruomenė buvo tik palangiškiai, jie keliavo visus 13 kilometrų, o galiausiai išeidavo taip, kad visa Lietuva suvažiuodavo į tą žygį. Pernai turėjome net 700 dalyvių. Galbūt šio žygio išskirtinumas yra tas, kad čia nėra varžytuvės, čia yra žmonės, kurie keliauja pajūriu arba mišku, dviračių takais iki Šventosios, jie mėgaujasi gamta, savęs sveikatinimu. Nėra nei medalių – kiekvienam įteikiamas gintaro amuletas“, – kalbėjo V. Petrauskienė.

Prikėlė antram gyvenimui

Svarbų akcentą šioje šventėje suteikė ir Stasio Vainiūno meno mokyklos moksleiviai, kurie 20 nusidėvėjusių miesto suolelių originaliai išpiešė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų tematika, taip suteikdami jiems antrą gyvenimą.

Dabar išskirtiniais suoliukais visus metus galės grožėtis ir į Palangą atvykę svečiai.

Šventė parodo vietos žmonėms ir svečiams, kiek yra daug kūrybingų, gražių žmonių.

„Palangos dienų“ tikslas išaugęs iš bendruomenės. Aišku, tai susieta ir su Palangos prijungimo data, tų datų negalima keisti. Šventė parodo vietos žmonėms ir svečiams, kiek yra daug kūrybingų, gražių žmonių. Ir tie formatai vyksta ne salėse, o lauke, kad būtų patraukliau, įdomiau, prieinama, kad kuo daugiau pažintų, pamatytų ne tik jūrą, Palangos grožį, bet ir gražią bendruomenę“, – akcentavo V. Petrauskienė.

Nuo kovo 30 iki balandžio 5-osios besitęsiantis renginių ciklas „Palangos dienos“ yra skirtas ir dviem svarbioms datoms paminėti: kovo 30-ajai, kai 1921 m. Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, bei balandžio 4-ajai, nes tuomet 1253 m. Palanga pirmą kartą paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo dokumentuose.