Pardavimas išaugo

Prasidėjus adventui, žuvų ir jų produktų parduodama daugiau. Dažniausiai ant lietuvių stalų galima pamatyti silkių, skumbrių. Kasmet prieššventiniu laikotarpiu žuvų ir jos gaminių kontrolei Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba skiria ypatingą dėmesį.

"Užtikriname, kad miestiečių stalus pasiektų kokybiškos žuvys. Žinoma, pasitaiko pavienių atvejų, kai nustatomi pažeidimai, skundų, kad vartotojai yra nepatenkinti įsigyto produkto kokybe, tačiau situacija yra tikrai gera", – tvirtino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Pasak vadovo, kadangi Klaipėda yra prie jūros, visi mano, kad čia žuvų neturi trūkti, tačiau Baltija nėra turtinga jų. Pagrindinės šioje jūroje gaudomos verslinės žuvys – menkės.

"Jas geriausia vartoti šviežias. Žinoma, galima padaryti filė ir sušaldyti", – rekomendavo viršininkas.

A.Baužos teigimu, tiek mariose, tiek jūroje yra žvejojamos stintos. Baltijoje taip pat sugaunama šprotų, kitaip vadinamų bretlingiais. Pavieniais atvejais žvejų laimikiu tampa lašišos, plekšnės, uotai, strimėlės. Mariose taip pat sugaunama kuojų, karšių, ungurių, sterkų, lydekų.

Taiko griežtus reikalavimus

Anot A.Baužos, didelė dalis žuvų yra importuojama. Dažniausiai jos atkeliauja per uostą. Iš trečiųjų šalių atvežtas žuvis tikrina pasienio maisto ir veterinarijos tarnyba.

"Bet ko neįveši. Imami mėginiai, atliekami tyrimai, vertinamas ženklinimas, galiojimo terminas. Žiūrima, ar gautas leidimas tos įmonės sugautas žuvis įvežti į ES. Reikalavimai yra griežti, o atgabenamos žuvys ar gaminiai turi juos atitikti", – tvirtino vadovas.

Daugiausia importuojama silkių, skumbrių, kurios žvejojamos Šiaurės Atlante ir Šiaurės jūroje. Atvežama ir lašišų, jūrų lydekų, jūrų ešerių, uotų. Taip pat – išskirtinių žuvų, jūrų gėrybių, kurios nėra plačiai vartojamos.

"Tradiciškai atvežamos žuvys turi dvejų metų galiojimo laikotarpį. Tačiau paprastai verslininkai perka tiek, kad užtektų iki kito gaudymo – metams. Ypač svarbu, kad žuvys būtų gerai sušaldytos. Kitaip nukentės kokybė", – aiškino viršininkas.

A.Bauža atkreipė dėmesį, kad verslas nerizikuoja įvežti ir prekiauti prastos kokybės žuvimis.

"Konkurencija yra labai didelė. Verslininkai gali išgyventi tik parduodami kokybiškas žuvis. Be to, patikrinimų metu nustačius pažeidimų, įmonės gali patirti didelių nuostolių. Bus ne tik skirta bauda, bet ir reikės sunaikinti nekokybiškas žuvis ar jų produktus", – pabrėžė viršininkas.

Kaupiasi dioksinai

Pasak vadovo, dėl Baltijos jūroje sužvejotų žuvų kyla tam tikrų problemų. Dalyje jų aptinkama teršalų – dioksinų. Dėl to prieš penkerius metus Lietuvoje maistui uždrausta vartoti menkių kepenis.

Būtent jos labiausiai ir kaupia minėtus teršalus. Baltijos jūroje sugautų menkių kepenis galima naudoti tik kailiniams žvėreliams šerti. Pagal Europos Komisijos rekomendacijas, kitas žuvis, taip pat menkių filė galima vartoti be apribojimų, tačiau turi būti atliekami tyrimai.

Pastaruosius atlieka Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Praėjusiais metais buvo atlikti šeši tyrimai – penkių strimėlių ir lašišos. Pastarojoje buvo rastas didesnis dioksinų kiekis.

Šiemet tarnyba atliko 13 tyrimų. Iki metų pabaigos dar bus įvykdyti trys. Tirti šprotai, strimėlės, plekšnės. Didesnio dioksinų kiekio jose neaptikta.

Pavyzdžiui, Baltijos jūroje sugautų strimėlių nepatariama valgyti, jei jos yra didesnės nei 17 cm.

"Baltijos jūra yra uždara. Į ją suteka daug nuotekų. Dėl to ir atliekame dioksinų kontrolę. Šiuos teršalus labiausiai kaupia riebios žuvys, tad nerekomenduojama valgyti senesnių. Pavyzdžiui, Baltijos jūroje sugautų strimėlių nepatariama valgyti, jei jos yra didesnės nei 17 cm", – įspėjo A.Bauža.

Daugiausia – higienos pažeidimų

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja 10 gamyklinių laivų, 26 – vykdančius veiklą Baltijos jūroje, 32 – priekrantės, 39 – registruotus Neringoje. Pastarieji dirba ir Baltijos jūroje, ir Kuršių mariose.

Tarnyba kontroliuoja ir devynias žuvų perdirbimo įmones. Kelios jų – labai didelės ir savo produkciją parduoda ne Lietuvoje, o užsienyje.

Planiniai patikrinimai minėtose įmonėse atliekami, atsižvelgiant į jų rizikos lygį. Viena bendrovė priskirta didesnės rizikos grupei, likusios – vidutinei.

Pirmosiose planiniai patikrinimai atliekami du kartus per metus, o antrosiose – kartą. Veiklos auditai jose vykdomi kartą per metus.

A.Bauža pasakojo, kad praėjusiais metais žuvų perdirbimo įmonėse atlikta 18 patikrinimų. Aštuoni jų buvo planiniai, šeši – auditai ir keturi – neplaniniai. Visi pastarieji organizuoti ne gavus skundą, o dėl veiklos veterinarinio patvirtinimo.

Šiemet per 11 mėnesių atlikti 27 patikrinimai. Iš jų aštuoni – planiniai, šeši – auditai ir 13 – neplaninių. Dauguma jų taip pat atlikti dėl įmonių veiklos veterinarinio patvirtinimo. Gauti ir du skundai. Vienas – dėl higienos pažeidimų – pasitvirtino, antras – dėl menkės filė kokybės – ne.

Tiek šiemet, tiek pernai dažniausiai žuvų perdirbimo įmonėse nustatomi pažeidimai – sanitariniai-higieniniai. Pernai vienai įmonei už juos buvo skirta bauda.

Patikrinimų metu visada atliekamas žuvų atsekamumo tyrimas. Tokių pažeidimų nei šiemet, nei pernai nenustatyta. Nebuvo ir žuvų su pasibaigusiu galiojimo terminu.

Naikina ir patys

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja 11 sandėlių. Iš jų septyniuose laikomos žuvys. Pastarieji priklauso vidutinės rizikos įmonių grupei ir yra tikrinami kartą per metus.

Praėjusiais metais atlikti 29 patikrinimai, iš kurių 20 – planiniai bei devyni – neplaniniai. Šiemet atlikti 26 patikrinimai. Iš jų keturi – planiniai. Šių sandėlių patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta.

A.Bauža atkreipė dėmesį, kad pačios įmonės rūpinasi, kad vartotojus pasiektų kuo geresnės kokybės žuvys.

Praėjusiais metais kailiniams žvėreliams šerti išvežta beveik 14,8, šiemet – beveik 2,9 t maistui nebetinkamų žuvų. Tarp jų – lašišų nugarkauliai, silkių išklotinės, stintenės, skumbrės, kalmarų filė, aliaskinių rudagalvių menkių surimis, jūrinė lydeka, europinė chimera, žydrasis merlangas, argentina, ešerys, paprastoji brosmė, raudonoji menkė, vaiduokliniai rykliai.

Vartotojams užkliuvo kvapas

Šiemet per vienuolika mėnesių Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 251 vartotojo skundą dėl maisto. Iš jų pasitvirtino 74.

Dėl žuvų ir jų produktų gauta 20 skundų. Iš jų pasitvirtino keturi. Vienas vartotojas pranešė, kad Šilutės plente, prie prekybos centro, iš transporto priemonės prekiaujama šviežiomis žuvimis.

Klaipėdietis įtarė, kad tai nelegalus prekeivis. Informacija pasitvirtino. Žuvimis prekiauta nesuderintoje vietoje, iš mašinos bagažinės, be šaldymo įrangos. Skumbrės laikytos netinkamoje temperatūroje, kitų gamintojų naudotoje taroje.

Prekiautoja nevilkėjo specialių rūbų, neturėjo medicininės knygelės. Pardavėjui taikytos sankcijos – skirta bauda, uždrausta realizuoti 45 kilogramus žuvų.

Kitas vartotojas skundėsi, kad Juodkrantėje pirko karštai rūkytą skumbrę ir karšį. Žuvis valgė keturiese ir visi sunegalavo. Patikrinimo metu įmonė žuvimis neprekiavo. Pakartotinis patikrinimas surengtas gamybos įmonėje. Dėl pažeidimų inspektoriai sustabdė bendrovės veiklą.

Nusiskundimas gautas ir dėl krabų lazdelių, kurios pirktos viename prekybos centre. Klaipėdietis aiškino, kad jų paviršius buvo glitus, lazdelės ištižusios, pakitęs skonis.

Inspektoriai surengė patikrinimą ir rado nekokybišką produktą. Krabų lazdelės buvo pradėjusios gesti. Produktas buvo laikomas netinkamoje temperatūroje. Teko sunaikinti tris kilogramus lazdelių. Pardavėjui skirta bauda.

Dar vienas vartotojas skundėsi, kad prekyvietėje pirko atšaldytą sterką. Prapjovus tvokstelėjo nemalonus kvapas. Prekybos vietoje inspektoriai nerado prastos kokybės sterkų, tačiau nustatė kitų pažeidimų. Dėl jų skirta bauda.

Praėjusiais metais per 11 mėnesių tarnyba gavo 282 skundus dėl maisto. Pasitvirtino 83–30 proc. Dėl prekybos žuvimis gauta 25 nusiskundimai. Pasitvirtino 6–25 proc.

"Dažniausiai vartotojams užkliūva žuvų ar jų produktų kvapas. Pasitaiko, kad kreipiasi ir dėl pasibaigusio vartojimo termino", – tvirtino viršininkas.

Įmonė neturėjo dokumentų

Tarnybos inspektoriai 113 atvejų priėmė sprendimą uždrausti produktą tiekti į rinką ir 26 atvejais sustabdė produktų tiekimą. Dėl žuvų ir jų gaminių tokių atvejų atitinkamai buvo 12 ir 6.

Draudimai tiekti produktus į rinką devyniais atvejais priimti viešojo maitinimo ir trys – prekybos įmonėse. Dėl sustabdymo – po tris viešojo maitinimo ir prekybos įmonėse.

Pasak A.Baužos, pagrindiniai pažeidimai, dėl kurių priimti minėti sprendimai, – žuvų atsekamumo neužtikrinimas, dokumentų neturėjimas, pasibaigę produktų galiojimo terminai.

Per vienuolika šių metų mėnesių inspektoriai užfiksavo 2,7 t nekokybiškų žuvų. Vienoje įmonėje tokių aptikta beveik 669 kilogramai. A.Bauža teigė, kad bendrovė neturėjo žuvų dokumentų. Visos žuvys buvo sunaikintos.

Viršininkas vartotojams patarė žuvis pirkti legaliose prekyvietėse, parduotuvėse, prekybos centruose. Nesusigundyti tomis, kurias parduoda neaiškūs asmenys prie minėtų įstaigų.

Žuvys – geras, sveikas produktas. Lietuviai jo suvartoja per mažai.

Svarbu atkreipti dėmesį į galiojimo laiką. Pasak A.Baužos, geriausia pirkti šviežias žuvis.

"Įsigyjant pastarųjų, reikia pažiūrėti, ar akys neapsinešusios, nepabalusios. Žiaunos turi būti ne blyškios, o rausvos. Žuvų kvapas turi būti nepakitęs. Žuvys – geras, sveikas produktas. Lietuviai jo suvartoja per mažai", – tvirtino vadovas.

Jei vartotojai įsigijo nekokybiškų žuvų, gali kreiptis į Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą. Svarbu nurodyti vietą, kur produktas pirktas, reikia turėti ir čekį.