Bičiulystė su teistu veikėju?

A. Švanys pastaruoju metu gyveno Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijoje esančioje tėvų sodyboje.

Į Rusiją su vaiku pasprukusio A. Švanio tėvas apie sūnų su žurnalistais nepanoro kalbėti.

„Mes šia tema nekalbame. Svetimų dalykų nekomentuosiu. Nieko negaliu pasakyti“, – pokalbį pabaigė Vytautas Švanys.

V. Švanys Klaipėdos rajone labiau žinomas tapo po vietos bendruomenės iniciatyvų stabdyti vėjo jėgainių parko atsiradimą netoli Dovilų, vyras pasisakė ir prieš skalūnų dujų gavybą.

Doviliškiai apie V. Švanio pažiūras sužinojo tik po Vaido Lekstučio, sambūrio „Būkime vieningi“ įkūrėjo, teismo.

V. Švanys figūravo tarp tų, kurie teismo salėje reiškė palaikymą V. Lekstučiui.

V. Lekstutis, garsėjantis prorusiškomis pažiūromis, prieš šešerius metus buvo nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme už tai, kad viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu.

V. Lekstutis teismo proceso sulaukė po dienraščio „Klaipėda“ kreipimosi į tuometį Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą dėl V. Lekstučio viešų pasisakymų socialiniame tinkle.

Veikėjas feisbuke viešai pritarė sovietų vykdytoms represijoms, o neišmanėlius siūlė išvežti į Sibirą, pravėdinti galvas.

Jis aktyviai ieškojo antrosios pusės. Jis norėjo padorios, tvarkingos žmonos, kuri nerūkytų, negertų, nebūtų „sisteminė“.

„Jis mano draugas“

Pirmadienį, paaiškėjus, kad vaiką į Rusiją slapta išgabeno būtent A. Švanys, V. Lekstutis ėmė viešai džiūgauti „YouTube“ kanale.

„Jis mano draugas ir aš apie tą problemą žinojau. Dėl to vaikelio. Ji yra mano seno draugo V. Švanio sūnus“, – „YouTube“ kanale kalbėjo V. Lekstutis.

Vyras aiškino, kad guldo galvą už bičiulį ir linki jam kuo geriausios kloties.

„Jis aktyviai ieškojo antrosios pusės. Jis norėjo padorios, tvarkingos žmonos, kuri nerūkytų, negertų, nebūtų „sisteminė“, – apie bičiulio siekius pasakojo V. Lekstutis.

„Sisteminiais“ V. Lekstučio sekėjai veikiausiai vadina tuos, kurie laikosi įstatymų, neneigia valstybingumo, pasisako prieš Rusijos pradėtą kruviną karą prieš Ukrainą.

V. Lekstutis viešai įraše išklojo bičiulio asmeninio gyvenimo detales.

Vyras aiškino, kad A. Švanys susirado merginą ir susilaukė vaikelio.

„Merginos tėvai buvo visiški „sisteminukai“. Esą rusai puola ir visa kita. Mergina buvo per silpna. Mergina tiesiog atsisakė bendrauti“, – kalbėjo V. Lekstutis.

Vyras tikino, kad vyko teismo procesas dėl vaiko globos.

„Algirdas galvojo apie vaiką, jis tiesiog galvojo, kas iš jo užaugs – dar vienas „sisteminis“ idiotukas. Algirdas, turėdamas didžiulę atsakomybę už savo vaiką, priėmė sprendimą. Aš, aišku, apie tai nežinau. Ir šaunuolis, kad niekam nesigyrė ir niekam nesakė. Jis pasiėmė vaikelį ir išvyko į Kaliningradą. Ir, žinoma, jis bus apgyvendintas, jam bus sudarytos visos sąlygos. Greičiausiai rusai tuo pasinaudos. Bet kaip jam pavyko prasprukti pro tokią apsaugą didžiulę? (kalba netaisyta – A. A.)“, – su neslepiama džiugesio gaidele kalbėjo V. Lekstutis.

Jis įraše išreiškia savo požiūrį į „suverenus“, taip pat Žemaitijoje plintantį antivalstybininkų judėjimą. V. Lekstutis pareiškė, kad šie tik šūkauja.

„Žmogus ėmė ir padarė“, – akcentavo V. Lekstutis

Įžūlūs pamokymai motinai

Veikėjas aiškino, kad bičiulis veikiausiai suprato, kad teismuose dažniausiai taikoma praktika, kai vaikas paliekamas gyventi su motina.

Taip jis esą suprato, kad negalės dalyvauti atžalos ugdymo procese, negalės užauginti protingo vaiko.

Tėvas priėmė sprendimą sprukti į autokratinę valstybę, kurioje jau senokai pamintos bet kokios žmogaus teisės.

Artimiausiu metu Rusijos Federacijoje suintensyvės eilinė mobilizacija, tad tikėtina, jog jaunam darbingo amžiaus vyrui vargiai pavyks jos išvengti.

„Aš jį palaikau. Algirdai, stiprybės. Raginu visus žemaičius palaikyti Algirdą“, – naiviai bičiuliui linkėjo V. Lekstutis.

Neatmetama, kad A. Švanys gali būti mobilizuotas ir išvežtas kariauti į Ukrainą.

Tokiu atveju kažin ar būtų ko džiūgauti.

Vaikas veikiausiai būtų atiduotas į vaikų namus ir ši, pasak V. Lekstučio, laiminga bėglio istorija labai greitai taptų eiline Rusijos realybės istorija.

V. Lekstutis turėjo įžūlumo kreiptis į pagrobto vaiko motiną.

„O mamai – patarimas. Pagalvok, pagalvok ramiai. Ar tau dabar gera su savo mamyte, kuri sugriovė jūsų santykius? Pasidaryk vizą ir gal važiuok ieškoti savo vyro su savo vaikeliu“, – aiškino V. Lekstutis, pareiškęs savo nuomonę apie šalį sukrėtusį vaiko pagrobimo skandalą.

Rusijos tarnybų šešėlis?

Rusijos mylėtojui V. Lekstučiui atkirtį rėžė pagrobto vaiko močiutė, gyvenanti Kaune.

Moteris vos valdė emocijas, kalbėdama apie šeimą ištikusią tragediją.

„Jis slėpė nuo visų. Ir nuo dukros slėpė. Jam buvo „stogas pačiuožęs“. Net darbe niekas nežinojo, kad jis palaiko Rusiją, kad jis yra prorusiškas. Jis turėjo savo komandą, palaikė ryšius Olegu Titorenka (nuteistas už antivalstybinę veiklą Lietuvoje – A. A.)“, – pasakojo pagrobto vaiko močiutė.

Olegas Titorenka/Vytauto Liaudanskio nuotr.

Moteris įtaria, kad šiam vaiko pergabenimo planui galėjo būti ruošiamasi iš anksto.

„Jis išsiėmė vaiko gimimo liudijimą. O tai padarė pavogęs dukros dokumentus. Taip gavo notaro patvirtinimą, kad jis yra tėvas. Neįtikėtina, kaip veikia mūsų įstatymai. Jis sugebėjo pagaminti net ir vaiko pasą“, – šiurpo močiutė.

Moteris pripažįsta, kad jos dukros laukia ilga kova dėl vaiko.

„Ieškome advokato, teks vykti į Kaliningradą, į teismo posėdžius. Mėginsime įrodyti ir laimėti bylą“, – patikino močiutė.

Moteris kėlė versiją, kad A. Švanys ne veltui taip drąsiai gumine valtimi, kurioje buvo vaikas, kirto sieną su Rusija.

„Jokių šūvių iš anos pusės jis nesitikėjo. Man atrodo, kad jis buvo susitaręs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Dėl akių jis buvo suimtas, o dabar jau jis paleistas. Neaišku, kur jis gyvena. Ar nusipirkęs butą, ar nuomoja, nežinome“, – kalbėjo močiutė.

Ji šiurpo, kad Rusijoje neteisėtai iš savo šalies išvežto kūdikio likimas yra visiškai neaiškus.

„Labai sudėtinga. Juk tai – Rusija“, – atsiduso moteris.

Man atrodo, kad jis buvo susitaręs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Telkia pagalbą

Pagrobto vaiko mama pripažino, kad ji žinojo, jog A. Švanys simpatizuoja rusiškai ideologijai.

„Aš žinojau, kad jis prorusiškas. Jis bendravo su O. Titorenka. Kol kas naujų žinių neturime. Žinome, kad Algirdas paleistas ir išsivežė dukrą į gyvenamąsias patalpas. O kur jos yra, nežinome“, – kalbėjo vaiko mama.

Moteris pripažino, kad sudėtingiausia tai, jog vaikas išvežtas į Rusiją.

„Algirdas akivaizdžiai pasinaudojo situacija. Nesinori juk pradėti politinių konfliktų su Rusija. Nesu tikra, kad Algirdas bendravo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, bet jo bičiulis tikrai turi ryšių“, – kalbėjo mama.

Bėglys šokiravo ir Rusnę

Pasienyje su Rusija gyvenantys rusniškiai pripažino, kad nepamena tokio atvejo, kai kas nors specialiai kirstų valstybės sieną.

„Baidarininkai nuklysta, keturračiu ar pėsčiomis žvejai nuvažiuoja į Rusijos pusę. Visko pasitaiko“, – pasakojo rusniškė, Šilutės rajono tarybos narė Daiva Plikšnienė.

Nesėkmingai baigėsi žvejyba net Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui, kuriam teko pakliūti į rusų pasieniečių rankas, kirtus sieną.

Tačiau šis incidentas rusniškiams kelia įvairių minčių.

„Taip, mes suprantame, kas yra mūsų kaimynas. Tačiau mes nebijome ir niekada taip saugiai nesijautėme, kaip dabar. Nesinorėtų vielinių tvorų ir įspėjančių užrašų. Tačiau tikėtina, kad tarnybos padarys išvadas“, – patikino rusniškė.

Vis dėlto D. Plikšnienė labiausiai buvo sukrėsta A. Švanio drastišku poelgiu.

„Nesuvokiama. Iš tokio mažo kūdikio nusprendė atimti mamą. Tai yra baisu“, – kalbėjo moteris.

Rusniškė šiurpo vien nuo minties, kad lietuvis, gimęs ir užaugęs Klaipėdos rajone, sugalvojo sprukti ne kur kitur, o į autoritarinę valstybę.

„Taip, o jei mobilizacija, o jei vaikas ir be tėvo liks? Visiškas košmaras. Kaip apie tai nepagalvoti? Net šiurpas eina“, – pripažino moteris.

Prie Pakalnės upės kaimo turizmo sodybą turinti moteris pasakojo, kad Rusnėje ramu net ir iš karo vietų pabėgusioms ukrainietėms.

„Viena jų prisipažino, kad net nėra taip arti buvusi Rusijos sienos. Bet nieko, apsiprato ir gyvena“, – kalbėjo moteris.

Ji patikino, kad valtį nuomai įmanoma gauti bet kurioje sodyboje.

„Kas įtars apie tokius kėslus. Nežinau net kaip savo svečius turėtume patikrinti. Juk dažniausiai pasitikime. Ne tik lietuviai pas mus apsistoja, turėjome ir rusų svečių. Nieko ypatingo. Tarp lietuvių ir tarp vokiečių yra visokių. Visokių yra ir rusų“, – nuomonę išsakė rusniškė.

Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.

Prieš pabėgimą – slaptas žingsnis

Aiškėja, kad A. Švanys dar pavasarį Dovilų bibliotekoje ieškojo literatūros apie kūdikių iki vienerių metų auginimą.

Vyras buvo pasiėmęs kelias bibliotekos knygas.

Pirmadienio rytą, kai žiniasklaida mirgėjo antraštėmis apie į Rusiją pabėgusį vyrą, Dovilų bibliotekos darbuotojos net nustėro išvydusios, kad A. Švanys išvakarėse ar savaitgalio naktį atnešė skolintas knygas.

Vyras jas įmetė į pašto dėžutę. Doviliškiai spėja, kad A. Švanys nesiruošė sugrįžti ir buvo galutinai apsisprendęs dėl savo tikslo.

Bendruomenėje – klausimai

Doviliškiai abejoja tuo, kad A. Švanys galėjo turėti Rusijos pilietybę.

Artimiau vyrą pažinoję vietiniai pasakojo, kad A. Švanys sudarė kiek radikalaus gamtininko įspūdį.

Vyras propagavo ekologinį gyvenimo būdą, bendravo su viena Dovilų seniūnijoje įsikūrusia rusakalbių šeimyna, auginančia kedrus.

Klausimai dėl Rusijos pilietybės neduoda ramybės ir Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorei Asta Klimienei, kuri įdarbino A. Švanį Botanikos sode.

„Taip, pasą mačiau. Parašyta – lietuvis“, – prisipažino A. Klimienė, kad buvo priblokšta, kai iš žiniasklaidos sužinojo, kad A. Švanys pabėgo į Rusiją.

„Jis čia dirbo neilgai. Negalėjau net įtarti, darbe buvo praėjusią savaitę. Atrodė kaip visada. Jokių šeimos ar kitų reikalų nepasakojo. Mums visiems buvo didelė naujiena. Visi esame pasimetę ir sukrėsti“, – pasakojo A. Klimienė.

Botanikos sode vyrui labai sekėsi bendrauti su vaikais, jis vedė užsiėmimus moksleiviams.

„Ir jam labai pavykdavo su vaikais sutarti. Jį mėgo vaikai. Jis čia trejus ar ketverius metus dirbo. Niekada net neįtarėme, jokių prorusiškų pažiūrų negirdėjome“, – pasakojo A. Klimienė.

Darbe A. Švanys bendraudavo tik darbiniais klausimais. Bendradarbiai net nežinojo, kad kolega susilaukė vaikučio.

„Jis buvo kruopštus, kaip mokslininkas. Pavestas užduotis atlikdavo. Kartais būdavo išsiblaškęs, bet visi mokslininkai būna išsiblaškę. Taip, jis buvo keistuolis. Jis kuravo Lietuvos floros skyrių. Ir jam labai patiko“, – prisiminė sodo direktorė.

Algirdas Švanys/Dovilų etninės kultūros centro nuotr.

Tiesa, kai kada kolegos girdėjo A. Švanį kalbant rusiškai. Su kuo bendravo vyras, niekas nežinojo.

„Jis išeidavo į lauką pakalbėti telefonu. Tad niekas negirdėjo, kokio pobūdžio pokalbiai buvo“, – patikino A. Klimienė.

A. Švanys per savaitę universitete dirbdavo tik dvi tris dienas, įdarbintas buvo puse etato.

„Nežinau, kas jam sušvietė. O ir gaila žmogaus, gal protas pasimaišė, kad tokių dalykų griebėsi“, – atsiduso A. Klimienė.