Skuodas vakar nebyliais žvilgsniais lydėjo Saulių Pauliką, žingsniavusį J.Basanavičiaus ir Vytauto gatvėmis. Pakelta galva, blausus žvilgsnis ir jokios kaltės akyse – taip atrodė kraupios avarijos kaltininkas, veriantis Skuodo policijos komisariato duris.

Jau pabuvojo bare?

Spausdamas ranką buvusiems savo kolegoms, S.Paulikas kalbėjo guviai, nerodė jokio sumišimo, netgi mėgino juokauti.

Prasitaręs, kad atvyko tvarkyti reikalų į komisariatą, S.Paulikas pasuko į Probacijos skyrių privalomajai registracijai.

Skuodiškiai tikino, kad pirmą kartą Skuodo gatvėse po septynerių su puse metų pasirodęs S.Paulikas atrodė kur kas nedrąsesnis nei vakar. Kelios dienos laisvėje, ir S.Paulikas komisariato koridoriumi kulniavo lyg savas.

Vyras įpareigotas ne tik naktis leisti namuose, bet jam draudžiama išvykti iš gyvenamosios vietos, negalima vartoti alkoholio ar psichotropinių medžiagų.

Tačiau viename Skuodo bare esą vyras jau pabuvojo, nors vos spėjo įkvėpti laisvės oro. Tiesa, teismas jam to net ir neuždraudė.

„Man jis nepasirodė sugniuždytas ar nedrąsus. Sakyčiau, priešingai“, – pirmą įspūdį apie S.Pauliką nupasakojo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Skuodo skyriaus vyresnysis inspektorius Laimonas Šakinis.

Tėvų namas – tuščias

Pasak pareigūno, S.Paulikui per 15 dienų yra privalu užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti mokytis.

Patikslinęs naująjį savo adresą, S.Paulikas ateities planais su pareigūnu nesidalijo.

Netoli Skuodo ligoninės, kur anksčiau dirbo S.Pauliko mama, sovietmečiu statytas Paulikų namas stovi tuščias. Kažkas tik retkarčiais užsuka į šią jų gūžtą.

Skuodiškiai pasakojo, kad dviejų aukštų namo šeimininkams nepavyko parduoti. S.Pauliko mama, mirus vyrui, viena jo nebepajėgė prižiūrėti.

Moteris įsigijo butą ir išsikraustė. Esą jame po kalėjimo apsistojo ir S.Paulikas, nes motina kol kas gydoma Palangoje.

"Sutikau jį šį rytą. Pakalbėjome, pasiguodė mamos sveikata. Net nežinau, kaip čia vertinti. Na, taip, jis – buvęs kolega. Tačiau ir to, kas įvyko, neatitaisysi", – apie susitikimą su S.Pauliku pasakojo Skuodo viešosios policijos skyriaus viršininkas Vygintas Liaučys.

Šis vyras prisipažino, kad Aleksandrijos tragedija jam asmeniškai labai įstrigo į širdį.

Po skandalingo įvykio Skuodo komisariate pareigų neteko komisariato vadovas Algimantas Šideikis, kuris iki šiol nenori prisiminti skaudžių įvykių.

"Niekam nebuvo čia saldu. Jis juk buvo pareigūnas tuo metu. Aš išlydėjau S.Pauliką į kalėjimą su žiniasklaida ir sutikti laisvėje tenka kartu su žiniasklaida", – apie mažą miestelį užplūdusį šurmulį kalbėjo V.Liaučys.

Galės vairuoti

Pirma laiko prasivėrus kalėjimo durims, S.Paulikui užtektų parašyti prašymą ir, išklausius kursus bei išlaikius egzaminą, jis galėtų atgauti vairuotojo pažymėjimą.

"Nežinau, ar jis tokį prašymą pateikė. Gal dar anksti? Manyčiau, turėtų baigtis lygtinio paleidimo laikas. Tačiau nesidomėjau", – paklaustas, ar S.Paulikas jau panoro vairuoti automobilį, atsakė V.Liaučys.

Kalbinti Skuodo pareigūnai dviprasmiškai vertino tiek S.Pauliko paleidimo į laisvę istoriją, tiek jo pasirodymą Skuode.

„Teisė vairuoti automobilį buvo atimta nustatytam laikui. Pasibaigus nuobaudos galiojimo terminui, niekas nedraudžia jam iš naujo siekti atgauti pažymėjimą. Kaip pareigūnas, turiu stebėti, kad jis laikytųsi reikalavimų, privalau būti objektyvus. Tačiau kaip žmogus, nekaip jausčiausi, jei žinočiau, kad šis vyras vėl sėda prie vairo“, – asmeninę nuomonę išsakė skuodiškis L.Šakinis.

Bijo sutikti brolio žudiką

Žinia, kad S.Paulikas Skuodo gatvėse vaikštinėja pakelta galva, pribloškė trijų žuvusių vaikų tėvus.

„Mano dukros su ašaromis akyse paklausė: kaip joms išeiti į Skuodo gatves, jei jose gali sutikti S.Pauliką? Nežinojau, ką mergaitėms atsakyti. Jos yra labai sukrėstos“, – braukdama ašaras kalbėjo tragedijoje žuvusio Aurimo mama Rasa Petkienė.

Gimnazijoje besimokančios mergaitės mamai prisipažino, kad brolio žudiko nenori matyti.

„Didžioji dukra nelaimės metu buvo 11 metų, o jaunesnioji – vos septynerių. Jos abi išgyveno tragediją, juk tai broliuko netektis. Žmonės kalba, kad jį jau spėjo pamatyti kavinėje. Jam gyvenimas tęsiasi, o kažkam gyvybė jau nutraukta“, – susijaudinusi kalbėjo mama.

Kapų link – pėdos

Šiek tiek apgydytos širdies žaizdos vakar Aleksandrijoje trūko lyg skausmo pūlinys. Antradienį žaibu miestelį apskriejusi žinia, kad S.Paulikas jau mėgaujasi laisve, pribloškė kone visus, kurie mena prieš pusaštuntų metų įvykusią Aleksandrijos tragediją.

Aleksandrijos pagrindinėje mokykloje dar pernai buvo išlydėta moksleivių laida, kurios nebaigė trys S.Pauliko sukeltoje avarijoje žuvę berniukai.

Šalia mokyklos esančiose miestelio kapinaitėse vakar takelius užklojusiame sniege buvo matyti tik vienas šalia kito esančių berniukų kapų link vedančios pėdos.

Tėvai prisipažino, kad žuvusių Aurimo, Mindaugo ir Simono kapus žmonės lanko ir be artimųjų žinios.

„Per Vėlines kapeliai skendi gėlėse, randame uždegtų žvakelių. Spėju, kad kažkas atvažiuoja, aplanko. Daug žmonių tuomet liko sukrėsti šio įvykio“, – pasakojo žuvusio Simono mama Laimutė Bučkuvienė.

Aleksandriškiai abejoja, ar S.Paulikas išdrįstų aplankyti berniukų kapus, net jei ir niekas jo nepastebėtų.

Po žinios stojo širdis

Moteris tikino, kad dar praėjusią savaitę Aleksandriją pasiekusi žinia, kad kažkas susitiko S.Pauliką Skuode, nekėlė negerų įtarimų.

„Manėme, kad išleido aplankyti mamą, nes girdėjome, kad sunkiai serga. Tačiau nusistebėjome, jog taip tyliai viskas buvo organizuota, kad nei prokuratūra, nei žiniasklaida nesužinojo. Ir štai staiga ims jį ir paleis. Ir dar taip gudriai, kad prokuratūra nespėtų apskųsti sprendimo“, – stebėjosi L.Bučkuvienė.

Moteris prisipažino, kad nebeturi jėgų kovoti, o širdį jai padeda nuraminti ant rankų myluojama keturmetė dukrelė.
„Nepakovosi su vėjo malūnais. Pavargome“, – dūsavo moteris.

Žuvusio Simono močiutė Stanislava Bučkuvienė prisipažino, kad ją S.Pauliko paleidimo į laisvę istorija sugniuždė emociškai. Močiutei sutriko širdies rimtas. Vakar rytą moteriai iš Aleksandrijos skubiai teko važiuoti į Skuodą reikalingų vaistų.

„Visą naktį nemiegojau, stojo širdis. Negaliu net apsakyti, kaip skaudu. Mus visus pribloškė žinia, kad S.Paulikas jau laisvėje“, – kalbėjo S.Bučkuvienė.

Prašė informuoti

Avarijoje sūnaus Mindaugo netekęs Adomas Kubilius iki šiol dirba Aleksandrijos mokykloje staliumi. Vyras skaudančia širdimi taisė ne tik sūnaus, bet ir kitų dviejų žuvusių berniukų suolus, kas rytą pražingsniuoja už pusšimčio metrų esančią sūnaus žūties vietą.

„Gyvas į žemę nesulįsi. Kaip neskaudės? Skauda. Tačiau gyventi reikia“, – liūdnomis akimis pasitikdamas žurnalistus kalbėjo A.Kubilius.

Vyras prisiminė, kad po teismo jis vienintelis iš visų trijų vaikų netekusių šeimų pasirašė dokumentus, kad artimieji būtų informuoti apie tai, jei S.Paulikas bus išleistas į laisvę.

„Dar buvo kalba, ar vieno parašo užteks. Sutarėme, kad vieni kitiems pranešime. Tačiau išgirdau tik iš žiniasklaidos, kad jis jau seniai laisvėje. Ką begalvoti, tai yra visos teisinės sistemos spjūvis mums į veidą. Kyla įvairių minčių, už ką jam ta laisvė nušvito“, – susijaudinęs kalbėjo A.Kubilius.

Pareiškė, kad nieko negaus

Aiškėja ir dar viena aplinkybė, kuri tik palengvins S.Pauliko mėgavimąsi laisve. Per septynerius metus taip ir nebuvo pradėta teismo priteistos moralinės žalos išieškojimo procedūra.

Teismas kiekvienai sūnaus netekusiai šeima priteisė po beveik 87 tūkst. eurų.

S.Paulikas jau spėjo pasigirti Skuode, kad ši moraline turėjusi tapti našta jo pečių neslegia, nes vaikų netekusios šeimos nesikreipė į antstolius dėl sumos išieškojimo.

S.Paulikas puikiai supranta, kad tai kainuoja nemažus pinigus, o Aleksandrijoje gyvenančios šeimos gali ir neturėti papildomų lėšų.

„Mes iš vaikų mirties biznio nedarome. Tik vieną kartą jų šeima atvažiavo į Aleksandriją, kai dar S.Pauliko tėvas buvo gyvas. Tada jie siūlė pinigų. Aš pasakiau, kad su jais nešnekėsiu. Kiti tėvai taip pat buvo kartu. Paulikams pasakėme, kad susitiksime teisme. Tai jie dar atrėžė, kad nieko tuomet mes ir negausime. Jie kalbėjo apie pinigus“, – septynerių metų senumo istoriją prisiminė A.Kubilius.

Pervedė po 5 eurus

Iš viso iš S.Pauliko nukentėjusioms šeimoms priteista arti 261 tūkst. eurų neturtinės žalos.

A.Kubilius prisipažino, kad S.Paulikas, būdamas kalėjime, į sąskaitą pervesdavo po 5 eurus. Ir tai ne kiekvieną mėnesį.

„Juokingi pinigai ir juokingas kaltės išpirkimas“, – tikino A.Kubilius

Kito žuvusio berniuko tėvas Vygandas Petkus prisipažino, kad kas kelintą mėnesį šeima gaudavo 5,8 euro perlaidą. S.Paulikas per visą savo įkalinimo laiką vaikų netekusiems tėvams laisvanoriškai sugebėjo atlyginti vos 657 eurų 39 centų žalą.

„Mes Skuode antstolių klausėme dėl neturtinės žalos išieškojimo. Išgirdome tik pasišaipymą. Esą ko jūs dar iš to S.Pauliko norite? Mėginome ieškoti antstolio net Mažeikiuose. Tačiau jis patikino, jog mokėti už darbą reikės, o garantijų, kad išieškos, nėra“, – prisiminė V.Petkus.

Ieškinys – ne našta

Klaipėdos antstolė Vida Daugirdienė, komentuodama situaciją, pripažino, kad mokestis už bylos užvedimą iš tiesų yra.

„Įkainiai yra nustatyti ministro. Jei išieškoma suma viršija 29 tūkst. eurų, mokestis siekia 400 eurų. Tačiau tai gali būti ir milijoninių sumų išieškojimo byla. Žmonėms tereikia kreiptis su teismo nutartimi. Jiems žala priteista? Vadinasi, reikia pradėti išieškojimo procesą. Jei asmuo dirbs, išieškojimą bus galima nukreipti į gaunamas pajamas, turimą turtą ir net sutuoktinio turtą“, – patarė antstolė.

V.Daugirdienė tikino, kad nukentėjusieji gali turėti ir kitokių motyvų, ne tik sumetimų dėl pinigų.

"Tai bus našta, kurią reikės atlyginti, o ne švilpauti", – pasvarstė antstolė.