Uostamiesčio gelbėtojai šį sezoną jau išgelbėjo 15 ukrainiečių. Visi jie pradėjo skęsti ar negalėjo grįžti į krantą, nes maudėsi audringoje Baltijoje.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pasakojo, kad dauguma nelaimių įvyko jūroje ties Pirmosios Melnragės paplūdimiu. Jų pasitaikė ir Smiltynėje. Buvo dienų, kai ukrainiečiai skendo vienas po kito arba keli vienu metu.

"Dauguma ukrainiečių – ne poilsiautojai, o tie, kurie dirba Klaipėdoje. Susiduriame su problema, kad jie nepaiso ženklų, vėliavų. Vėliau dažnai aiškinasi, kad nežinojo tvarkos. Praėjusiais metais tokios problemos nepastebėjome. Gal tam įtakos turėjo ir orai, o gal šiemet daugiau šios šalies piliečių dirba uostamiestyje", – spėjo pavaduotojas.

A.Siakki nuomone, tokia situacija gali susidaryti ir dėl šalyse galiojančių skirtingų vėliavų reikšmių.

Lietuvoje žalia vėliava nurodo, kad maudytis saugu, geltona – kad maudytis galima, bet pavojinga, o raudona – kad maudytis draudžiama.

Žalia vėliava Lietuvos paplūdimiuose niekada nekaba. Gelbėtojai pabrėžia, kad maudytis Baltijos jūroje visada yra pavojinga.

Pasak A.Siakki, Ukrainoje dar galioja senosios vėliavos ir jų reikšmės. Balta reiškia, kad maudytis saugu, raudona – kad pavojinga, bet galima, juoda – kad draudžiama.

"Atvažiavęs gyventi ir dirbti į kitą šalį turi pasidomėti, kaip elgtis. Juk prie pagrindinių takų į paplūdimius kabo taisyklės, paaiškintos vėliavų reikšmės. Gali juk ir gelbėtojų pasiklausti, jei kas nors neaišku", – komentavo pavaduotojas.

Be to, anot A.Siakki, paplūdimiuose poilsiaujantys ukrainiečiai mato, kad gelbėtojai varo žmones iš vandens, neleidžia maudytis. Informacija skelbiama ir per garsiakalbius ne tik lietuvių, bet ir rusų, anglų kalbomis.

"Žadėjome kreiptis į darbdavius, kad darbuotojus iš užsienio supažindintų su tvarka, kaip elgtis paplūdimiuose, surengtų kursus apie saugų elgesį prie vandens ir vėliavų reikšmes. Apskritai šį sezoną skendo labai daug atvykėlių. Buvo ir Baltarusijos piliečių, kurie čia ne poilsiauja, o dirba", – tvirtino pavaduotojas.

A.Siakki nuomone, apie saugų elgesį prie vandens telkinių reikėtų šviesti ir mokinius.

"Bent du kartus per metus galėtų būti pamokos šia tema. Ypač prieš vasaros sezoną. Tada vaikai žinotų, kaip elgtis. Tai būtų naudinga ir jiems užaugus", – pasakojo pavaduotojas.

Patys uostamiesčio gelbėtojai veda tokias pamokėles, savo darbo ypatumus atskleidžia įvairių stovyklų dalyviams.