Pirmadienį Klaipėdos ugniagesiams gelbėtojams teko nelengva misija – nuo šiaurinio molo akmenų nuimti ir į krantą pargabenti dviejų ruonių gaišenas. Vienas jų svėrė apie 150 kilogramų, kitas buvo kur kas mažesnis – tik apie 50 kilogramų.
Apie didesnįjį gelbėtojams pranešė Jūrų uosto koordinatorius. Jis paprašė pagalbos iškelti negyvą ruonį, gulintį ant akmenų.
Šį gyvūną pavyko įkelti į tinklą ir nuo akmenų nuleisti į jūrą.
Du narai, vilkėję hidrokostiumais, vandeniu partempė ruonio gaišeną į krantą.
Kol gelbėtojai dirbo šioje vietoje, žmonės jiems pranešė matę dar vieną negyvą ruonį.
Dar vieną poilsiautojai rado paplūdimyje tarp I ir II Melnragės. Didelis gyvūnas jau buvo paveiktas irimo procesų.
Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė pasakojo, jog pastaruoju metu pastebima, kad ruonių nugaišta vis daugiau. Jų žūties priežastys ne visada aiškios.
Didžioji dauguma gaišenų saugoma Baltijos jūros reabilitacijos centro šaldytuvuose ir tik kartą per metus atliekamas jų skrodimas. Tai daroma siekiant sužinoti, kokios tendencijos lemia didesnės dalies šių jūros žinduolių žūtį. Tik nustatyti priežastis, dėl kurių žūsta šie padarai, dažniausiai itin sudėtinga.
Esama duomenų, kad dalis jų žūva dėl ligų ar apnikusių parazitų bei virusų.
Neatmetama tikimybė, kad kai kurie ruoniai nudobiami žmonių, mat tiek žvejai, tiek ruoniai jūroje kaunasi dėl žuvų.
Dažniausiai negyvus ruonius bangos išmeta į paplūdimius. Kur kas rečiau juos jūros srovės užmeta ant molo akmenų.
Nors gaišenų surinkimas nėra gelbėtojų darbas, jie to imasi.
Pastarosiomis dienomis jiems teko dar viena misija – vis dar ieškoma gegužės 23 dieną jūros bangose Melnragėje dingusio 28 metų vyro. Nors nuo įvykio praėjo nemažai laiko, jūra vis dar neatiduoda žmogaus kūno.
Ugniagesiai gelbėtojai kasdien laiveliu apiplaukia teritoriją nuo molo iki Melnragės gelbėjimo stoties, apžiūri seklumas.
Tikėtina, kad kūnas gali būti rastas gerokai atokiau, į Palangos pusę.
Naujausi komentarai