Teismas nustatė, kad moteris šeimos namuose Klaipėdoje sutuoktiniui priklausiusiu ginklu šovė į jį keturis kartus. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė įvykio vietoje. Moteris savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme.

„Jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi, tačiau jos keliamas versijas dėl sutuoktinio žūties paneigė byloje atlikta įrodymų vertinimo analizė”, – pažymima teismo išplatintame pranešime.

Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus eksperimentą, visiškai paneigta kaltinamosios versija dėl galimo pašalinio asmens patekimo į gyvenamąją patalpą pro stoglangius.

Remiantis specialisto išvada, paneigta ir savaiminio ginklo iššovimo versija. Taip pat, atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus, atmesta sutuoktinių grumtynių versija.

„Kaltinamosios parodymai dėl patirto fizinio smurto keitėsi priklausomai nuo byloje nustatytų objektyvių aplinkybių. Moteris neįvardijo nužudymo motyvo, tačiau, teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu ji siekė parodyti save kaip nuolatinio smurto artimoje aplinkoje auką“, – nurodė Klaipėdos apygardos teismas.

„Tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, dėl to teismui nebuvo pagrindo kvalifikuoti kaltinamosios nusikalstamą veiką kaip nužudymą labai susijaudinus“, – pabrėžiama pranešime.

Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, šaudydama iš artimo atstumo ir pažeisdama gyvybiškai svarbius organus, kaltinamoji suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo. Tai, kad po nusikaltimo nukentėjusiajam nebuvo suteikta pagalba, įrodo, kad kaltinamoji siekė sutuoktinio mirties.

Be to, iš karto po nusikaltimo išeidama iš namų ji apsirengė laukui tinkamus rūbus, užrakino duris, pasiėmė rankinę, skambino savo ir nužudytojo telefonu įvairiems abonentams.

„Teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma visiškai įrodo moters kaltę nužudžius šeimos narį. Moteris buvo pripažinta kalta ir dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis“, – konstatavo teismas.

Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę už nužudymą sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą moteris padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įstatyme už šeimos nario nužudymą numatyta laisvės atėmimo nuo 8 iki 20 metų bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Prokuroras prašė skirti kaltinamajai 13 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, jos abejingumą pasekmėms, nesugebėjimą jausti kaltės, nusprendė, kad tik didesnis už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmės dydis – 15 metų laisvės atėmimo bausmė – neprieštaraus teisingumo principui ir užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą.

R. Alijeva teisme nepasirodė, ji serga. Teisėjų kolegijos sprendimu, ji turi būti suimta nedelsiant, dar prieš įsiteisėjant teismo sprendimui.

Nužudytojo seseriai ir motinai iš nuteistosios priteista po 50 tūkst. eurų kompensacijos neturtinei žalai atlyginti ir jų turėtos teismo išlaidos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.