Išgalvotos sąskaitos

Klaipėdos apylinkės teismo R.Zaborė buvo pripažinta kalta pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Skyręs lygtinę laisvės atėmimo bausmę, teismas tenkino ir civilinius ieškinius: priteisė sumokėti bankrutavusiai bendrovei "Ramesa", kurios direktorė ir kasininkė buvo R.Zaborė, 253,7 tūkst. eurų žalos atlyginimą bei dar 49,9 tūkst. eurų valstybei nesumokėtų mokesčių.

Apskundusi šį nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui, R.Zaborė pasišovė dalyvauti rinkimuose į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą su visuomeniniu rinkimų komitetu "Klaipėdos rajono žemaičiai".

Nei rinkėjų, nei savo bendražygių visuomeniniame komitete, nei Seimo narių, su kuriais bendradarbiavo rengiant akcijas prieš smarvės skleidėjus Klaipėdos pietinėje dalyje, ji apie savo teistumą neinformavo.

Neigdama savo kaltę, R.Zaborė tikino, kad suklastojo tik vieną patalpų nuomos sutartį, kadangi reikėjo grynųjų pinigų darbuotojų algoms mokėti "vokeliuose".

Mat nuosprendis, apskundus jį aukštesnei teismo instancijai, tuo metu dar nebuvo įsigaliojęs.

Tačiau rajono rinkėjai pasitikėjimo aktyvia kovotoja už miesto gyventojų teises į švarią aplinką nepademonstravo ir tarybos nario mandato moteriai nesuteikė.

Klastojo sąskaitas faktūras

Apsiginti nusikalstamomis veikomis suterštos reputacijos R.Zaborei nepavyko ir Lietuvos apeliaciniame teisme.

Bendraminčiai: šalia K.Mažeikos visuomenininkę R.Zaborę (kairėje) buvo galima matyti ir ministro vizito į Klaipėdą rugsėjo 6-ąją metu.

Savo apeliaciniu skundu ji prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, o bylą grąžinti prokurorui, kad ištaisytų ikiteisminio tyrimo trūkumus ir ją papildytų.

R.Zaborė buvo nuteista kartu su bendrininku – taip pat bankrutavusios bendrovės "Mūralis" vadovu Vaidu Kazlausku.

Pastarajam buvo skirta metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą dvejiems metams.

Tačiau V.Kazlauskas prisipažino dėl visų jam inkriminuojamų veikų ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio neskundė.

Abu nuteistieji susitarė suklastoti dokumentus – sutartis, išankstines sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras – kuriose nurodysią fiktyvius duomenis apie bendrovės "Mūralis" neva suteiktas patalpų nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, pastolių nuomos, santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo, projekto rengimo paslaugas bendrovei "Ramesa", o atsiskaitymas bus imituojamas suklastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus.

Iš viso tokių dokumentų buvo "pagaminta" už 253,7 tūkst. eurų sumą.

Pinigus išdavinėjo pati sau

Neigdama savo kaltę, R.Zaborė tikino, kad suklastojo tik vieną patalpų nuomos sutartį, kadangi reikėjo grynųjų pinigų darbuotojų algoms mokėti "vokeliuose", o visus kitus fiktyvius sandorius esą inicijavo ir dokumentus klastojo V.Kazlauskas, kuriuo ji esą pasitikėjo, todėl pasirašydavo viską, ką šis pateikdavo.

Netikėtumas: R.Zaborė dalyvavo ir liepą Seime vykusioje aplinkos ministro surengtoje spaudos konferencijoje (antra iš dešinės).

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutiko su visais Klaipėdos apygardos teismo padarytais faktų ir aplinkybių įvertinimais.

Teismas taip pat rėmėsi ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir nusprendė, kad R.Zaborė pagrįstai pripažinta kalta dėl bendrovei "Ramesa" priklausiusio didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Nustatyta, kad 2015 m. sausio–gegužės mėnesiais R.Zaborė iš "Ramesos" kasos pati sau išdavė 299 tūkst. eurų grynųjų pinigų, o sudėjus visus fiktyvius dokumentus, susidaro panaši suma.

Nors nuteistoji teigė atsiskaitydavusi su bendrovės "Mūralis" savais pinigais, o paskui atsiimdavusi juos iš savo vadovautos bendrovės kasos, atsiskaitymai nebuvo įrodyti.

"Nuteistajai negalint paaiškinti, kur tie pinigai buvo panaudoti, laikytina įrodytu, kad, suklastodama kaltinime nurodytus dokumentus, apeliantė pasisavino šį bendrovei "Ramesa" priklausiusį didelės vertės turtą. R.Z. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, suvokdama pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėdama taip veikti", – rašoma teismo sprendime.

Gali sulaukti ir civilinio ieškinio

Vis dėlto Apeliacinio teismo kolegija pakeitė dvi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis. R.Zaborė nėra nuteista už sukčiavimą, už ką jai buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas konstatavo, kad neteisingi duomenys (iš suklastotų dokumentų) jos nurodymu buvo įrašyti į bendrovės "Ramesa" PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, siekiant sumažinti mokėtinus PVM ir pelno mokesčius, tačiau nebuvo siekiama susigrąžinti neva permokėto PVM, taigi, valstybės biudžeto lėšos grobstomos nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokia veika vertinama ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai.

Įžvalga: A.Valantinas teigė, kad įmonės bankroto administratoriui palikta teisė pareikšti ieškinį dėl nuteistosios padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pakeitusi straipsnį dėl sukčiavimo (BK 182 str.) į BK 220 str. 1 dalį – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, teisėjų kolegija skyrė R.Zaborei 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau iš naujo subendrinus bausmes, lieka tie patys dveji metai ir 6 mėnesiai, tokia bausmė, skirta už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą.

Taip pat panaikinta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria tenkinamas 253 757 eurų bendrovės "Ramesa" ieškinys, kadangi toks sprendimas pripažintas nepagrįstu.

Kaip teigė teisėjų kolegijos pirmininkas Algimantas Valantinas, šis civilinis ieškinys apskritai negalėjo būti nagrinėjamas teisme, kadangi paties ieškinio nebuvo, o tik žodinis bankroto administratoriaus prašymas pripažinti bankrutuojančią bendrovę "Ramesa" civiline ieškove. Tokį prašymą savo nutarimu tenkino ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

"Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, jis būtinai turi būti rašytinės formos ir pateiktas iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios. To nebuvo padaryta, – teigė A.Valantinas. – Tačiau bankroto administratoriui palikta teisė pareikšti ieškinį dėl nuteistosios nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka."

Ėmėsi visuomeninės veiklos

Net ir sukdamasi teismų karuselėje, R.Zaborė surado laiko imtis visuomeninės veiklos.

Apie R.Zaborę uostamiesčio bendruomenė garsiau išgirdo pernai rudenį, kai ji kartu su kita visuomenininke Ligita Girskiene, vėliau tapusia Klaipėdos tarybos nare, paskelbė karą blogiems kvapams Klaipėdos mieste ir rajone.

Jos rinko parašus dėl smarvės, fiksavo duomenis apie taršos šaltinius, susitikinėjo su gyventojais, į šią kovą įtraukė net Seimo narius klaipėdiečius – Dainių Kepenį, Naglį Puteikį, Simoną Gentvilą.

Abi moterys 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniuje dalyvavo parlamentaro N.Puteikio spaudos konferencijoje "Dėl taršos Klaipėdos mieste".

Šioje spaudos konferencijoje N.Puteikis pristatė R.Zaborę Ketvergių bendruomenės atstove.

Nuostatos: Klaipėdos tarybos narė L.Girskienė pabrėžė, kad R.Zaborės reputacijos dėmės neturės įtakos tolesniam jų bendradarbiavimui.

Gavusi žodį moteris vardijo didžiausius, jos manymu, blogų kvapų skleidėjus, tarp kurių buvo nurodyta ir įmonė "Branda LT", kurioje ji pati dar ne taip seniai dirbo.

Apie baudžiamąją bylą, kurioje yra teisiamoji, R.Zaborė, suprantama, neužsiminė.

Šalia ministro – ne kartą

Tai nebuvo paskutinis R.Zaborės, kaip visuomenininkės, apsilankymas Seime.

Paskyrus aplinkos apsaugos ministru Kęstutį Mažeiką, šią moterį galima buvo ne kartą pamatyti ir šalia jo.

Šių metų liepos 7 d. R.Zaborė dalyvavo ir K.Mažeikos spaudos konferencijoje "Taršių gamybinių objektų suvaldymas".

Tame viešame renginyje dalyvavo ir L.Girskienė.

Nors tąsyk K.Mažeika R.Zaborės nepristatė susirinkusiesiems, ji, kalbėdama apie tai, kad tęs kovą prieš taršą Klaipėdoje, viešai dėkojo ministrui ir neslėpė, jog su K.Mažeika bendradarbiavo dar šiam būnant Seimo Aplinkos komiteto pirmininku.

Spaudos konferencijoje R.Zaborė pastebėjo, kad iki tol Aplinkos ministerija buvo "neliečiamųjų kasta, kur negalėjo įeiti nei gyventojai, nei bendruomenės".

"O šiandien mes turime pačią atviriausią Aplinkos ministeriją", – džiaugėsi Ketvergių visuomenės atstove prisistatanti moteris.

Šalia K.Mažeikos R.Zaborę buvo galima matyti ir ministro vizito į Klaipėdą rugsėjo 6-ąją metu.

Tądien Klaipėdos ir rajono merai Vytautas Grubliauskas bei Bronius Markauskas, bendruomenės atstovai ir aplinkos ministras K.Mažeika lankėsi Dumpiuose įsikūrusių įmonių teritorijose.

K.Mažeika tuomet susitiko su įmonių vadovais, domėjosi, kaip jos laikosi aplinkosaugos reikalavimų, kokių priemonių imasi sprendžiant kvapų problemą.

Reputacijos dėmės – ne kliūtis

Kuo taip įtiko naujasis ministras R.Zaborei, iš jos pačios išgirsti nepavyko, nes moteris vakar mobiliuoju telefonu neatsiliepė, nors jai skambinta buvo ne vieną kartą.

Nepavyko sužinoti ir to, ar dėl finansinių nusikaltimų nuteista R.Zaborė, nepaisydama suteptos reputacijos, ir toliau užsiiminės visuomenine veikla.

Jos bendražygė, Klaipėdos miesto tarybos narė, "valstiečių" atstovė L.Girskienė įsitikinusi, kad R.Zaborės teistumas jos pilietinėms iniciatyvoms netrukdys.

"Man apie jos teistumą žinoma. Aš manau, kad žmogaus asmeninis gyvenimas niekaip nėra susijęs su mūsų veikla. Tai yra jos klaidos, ji už tai atsako, niekur nesislepia. Dėl taršos, jos žinių bagažas yra labai didelis. Ir ji labai pagelbėja mums šioje srityje. Aš tikrai nesiruošiu atsisakyti jos bendradarbiavimo, nepaisant reputacijos dalykų. Man atrodo, kad nuosprendis čia dar negalutinis, man atrodo, kad neskundžiama nutartis dar nėra priimta. Smarvė tikrai niekaip nesusijusi su jos praeities klaidomis", – aiškino L.Girskienė.

L.Girskienė dar kartą pabrėžė, kad R.Zaborės reputacijos dėmės neturės įtakos tolesniam jų bendradarbiavimui, nes esą R.Zaborė "turi daug žinių ir daug padeda".

Iškart po pokalbio su žurnaliste L.Girskienė savo feisbuke parašė: "Pranešu, kad su R.Zabore nenutrauksiu ryšių dėl jos asmeninių problemų su teisėsauga. Klaipėda nesmirdės! Eisim iki galo!"

Ar iš tiesų žmogaus nusikalstama veika gali būti priskiriama jo privataus gyvenimo sričiai, kaip mano teisinį išsilavinimą turinti L.Girskienė?

Dar 2004 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kuriame teigiama, kad  darydamas nusikaltimus asmuo negali tikėtis privatumo.