Dėl besiplečiančio miško gaisro Kuršių nerijoje Neringos savivaldybėje penktadienį paskelbta nepaprastoji padėtis.

Ekstremali situacija Kuršių nerijoje - suvaldyta

Penktadienio vakarą didžiulėms ugniagesių, karių, miškininkų pajėgoms pavyko suvaldyti ugnį Kuršių nerijoje. Atviros ugnies nebėra, bet vietomis smilksta miško paklotė.

„Ekstremalią situaciją jau pavyko suvaldyti, bet ugnis dar daug kur smilksta, gaisravietėje reikės budėti“, - BNS sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.

Jis yra ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas.

Pasak ministro, pirminiais duomenimis, ugnis palietė apie 62 hektarus miško.

Gaisrą gesino per 70 ugniagesių, daugiau nei pusšimtis karių, miškininkai. Iki tamsos ugnį malšino du sraigtasparniai, kaušais pylę vandenį iš viršaus.

Per gaisrą žmonės nenukentėjo, tačiau sudegė brangi nauja autocisterna, dar dvi sugedo, pastarąsias, pasak D.A.Barakausko, bus galima pataisyti.

Ministras D.A.Barakauskas: išdegęs miškas atrodo klaikiai

Degantį mišką Kuršių nerijoje iš oro apžiūrėjęs vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas sakė pamatęs klaikų vaizdą. Aplinkos ministerijos atstovų duomenimis, gaisras nuniokojo apie 60-70 hektarų miško, bet penktadienio vakarą jį pavyko daugmaž sutramdyti.

„Situacija atrodo klaikiai, ypač kur išdegę kalnapušės“, - penktadienį BNS sakė D.A.Barakauskas.

Anot ministro, po didžiojo gaisro 2006 metais nebuvo padaryta viskas, kad būtų apsisaugota nuo panašių nelaimių.

„Pasirodo, vis dėlto tam tikros institucijos, bet tai nėra Vidaus reikalų ministerijos institucijos, kurios nepasimokė iš buvusio gaisro. Nepadarytos perkasos nacionaliniame parke, matyt, neduoti leidimai. Galiu pasakyti, kad labai daug netvarkos. (...) Nacionalinis parkas padarė savo darbą, o kitos tarnybos yra labai daug nepadarę namų darbų, todėl šiandien turime labai sudėtingą situaciją“, - teigė D.A.Barakauskas.

Jo duomenimis, penktadienio vakarą degantį mišką Kuršių nerijoje gesina trylika autocisternų, dirba 45 ugniagesiai gelbėtojai, 15 urėdijų atstovų, atskrido sraigtasparnis iš Latvijos, laukiame antro. Iš viso ugnį malšina du sraigtasparniai su kaušais.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS sakė, kad su Lenkijos miškininkais sutarta, jog jeigu reikės, ir jų sraigtasparniai atskris padėti.

Kariuomenė atsiuntė 40 karių, kurie su kastuvais gesina gaisrą. Buldozeriai stumdo žemę, kad ugnis neplistų.

Pagalbon atvyko ugniagesiai su technika iš Šiaulių, Kelmės, Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos.

Nukentėjusių žmonių nėra

Nukentėjusių žmonių nėra. D.A.Barakausko teigimu, ugnies apimtoje teritorijoje buvo girdėti keletas sprogimų. Spėjama, kad nuo karščio sprogo karo laikų sprogmenys.

Pasak ministro, iš viso išdegė 20 ha miško. Tuo metu aplinkos viceministras Linas Jonauskas BNS teigė, kad pirminiais miškininkų skaičiavimais, ugnis galėjo užkabinti 60-70 ha plotą.

Penktadienio vakarą didžioji ugnis buvo nuslopinta, degė nebe medžių viršūnės, o miško paklotė.

„Panašu, kad viskas eina į gerą pusę“, - BNS sakė V.Mazuronis.

Vidaus reikalų ministrų tvirtinimu, pavojaus Juodkrantės ir kitiems Neringos gyventojams nėra.

Neringos meras Darius Jasaitis BNS patikslino, kad elektra šioje savivaldybėje nebuvo išjungta.

„Elektra nebuvo atjungta, ruoštasi atjungti, mes apie tai informavome žmones ir įmones, bet pasikeitus vėjo krypčiai, elektros linijai pavojus nebegresia, ir elektros nereikėjo atjungti“, - sakė jis.

Mero teigimu, svarbiausia, kad vėjas nestiprėtų ir ugnis neperšoktų mineralinės juostos. Tuomet ugnis būtų sustabdyta.

„Baisiausia, kad nesustiprėtų vėjas ir ugnis nepersimestų į naują plotą. Tada vėl viską reikėtų daryti iš naujo“, - teigė jis.

Paklaustas apie galimas gaisro priežastis, D.Jasaitis svarstė, kad greičiausiai ugnis įsiplieskė nuo numestos nuorūkos. Tačiau meras atkreipė dėmesį į keistą sutapimą.

„Panašiu metu visą laiką - apie balandžio 22 dieną, kelios dienos prieš ar po - kažkodėl kyla gaisras. Tikimės, kad nėra kokio nors maniako, kuris tyčia padega. Gali būti nuo numestos cigaretės, nes miškas sausas. Kitos versijos ir neturime“, - sakė meras.

Sudegė ugniagesių automobilis

Kuršių neriją siaubiantis gaisras suniokojo vieną ugniagesių automobilį.

„Jis įklimpo važiuodamas pasipildyti vandens. Gelbėtojai nespėjo jo išjudinti ir liepsna autocisterną tiesiog prarijo“, – 15min.lt pasakojo įvykio vietą stebinti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Aurelija Lapaitė.

Ugnis apėmė 38 hektarus miško

Į įvykio vietą atvykęs vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas BNS penktadienio popietę sakė, kad gaisras apėmęs 38 hektarus miško.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dėl gaisro Kuršių nerijoje atšaukė dalį susitikimų numatytų Žemaitijoje ir apie 16:30 vyko į įvykio vietą.

Gaisrui greitai plintant iš karto buvo pradėta ieškoti papildomų būdų jam numalšinti.

Į pagalbą - latviai ir lenkai

Aplinkos ministro vardu Generalinė miškų urėdija kreipėsi į kolegas Lenkijoje. Balstogės regione yra dislokuotas specialus aviacijos dalinys, skirtas miškų gaisrams gesinti.

Apie 16:30 iš Balstogės jau skrido lėktuvas su 2 tonomis vandens Kuršių nerijos link.

Iš Latvijos į pagalbą Lietuvos ugniagesiams išskrido du sraigtasparniai.

16 val. įvykio vietoje dirbo 12 ugniagesių automobilių, gaisrą gesinti padėjo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su įgula. 

Dėl gaisro Kuršių nerijoje atjungtas elektros tiekimas.

Didžiulis gaisras Kuršių nerijoje buvo kilęs 2006 metų gegužę. Tuomet ugnis buvo užgesinta tik po penkių dienų, sudegė daugiau nei 200 hektarų miško.

Penktadienį prieš vidurdienį Juodkrantėje žmonės pastebėjo didžiulius juodus dūmus virš miško.

Gaisras plinta link jūros

Kaip 14 val. pranešė Vidaus reikalų ministerija, dega apie 10 hektarų miško paklotės, gaisras sparčiai plinta.

Smiltynės perkėlos keltai kelia ribotą kiekį automobilių, laukiama gaisrinių mašinų iš aplinkinių rajonų. Perkėlos darbuotojai stengiasi kaip galima greičiau nugabenti ugniagesius į Kuršių neriją.

Gaisras plinta link jūros.

Ugniagesiams į pagalbą išskubėjo sraigtasparnis, jis lieja vandenį ant gaisro židinių.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Giedraitis patarė vaikų ir sergančiųjų lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis vengti pasivaikščiojimų lauke.

14 val. oro taršos stebėjimo stotelės rodė tik nežymų taršos padidėjimą Klaipėdoje. Tačiau klaipėdiečiai jau jautė dūmų tvaiką ir sunerimę stebėjo kitapus marių plintantį dūmų šleifą.

Darbą sunkino stiprus vėjas. 

Gaisrą jau gesino vienas kariškių sraigtasparnis, laukta dar vieno.

Svarstyta, ar paprašyti kariškių pagalbos. Gaisrą gesina ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.

„Tai yra labai žiauru, čia mano žmogiškas pastebėjimas“, - telefonu teigė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Lapaitė.

LESTO perspėjimas

Elektros skirstymo bendrovė LESTO įspėja, kad Kuršių Nerijoje vykdant gaisro gesinimo darbus bus išjungta aukštos įtampos (110 kV) elektros energijos linija, tiekianti elektros energiją Kuršių Nerijai, dėl to nutrūks elektros tiekimas vartotojams.

Elektros tiekimas nutraukiamas siekiant užtikrinti gelbėtojų, gyventojų ir elektros įrenginių saugumą. Nutrūkimo trukmė ir tikslus laikas nėra aiškūs – tai derinama su gelbėjimo tarnybomis.

LESTO Kuršių Nerijos gyventojų prašo supratingumo ir kantrybės, telefonu 1802 skambinti tik tais atvejais, kai norima registruoti su gaisru nesusijusį gedimą nutolusioje vietovėje ar patiriami nepatogumai kelia grėsmę saugumui – pvz., pastebėjus nutrūkusius laidus, sugadintus įrenginius, ar kt.

Pastebėjus nutrūkusį elektros energijos oro linijos laidą ar elektros energijos linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima priartėti prie jo arčiau kaip 8 metrus. Negalima liesti ant žemės ar automobilių nukritusių laidų, reikia sulaukti, kol į gedimo vietą atvyks operatyvinės brigados.

Į pagalbą atskrenda latviai

Viena klaipėdiečių ugniagesių autocisterna išėjo iš rikiuotės. Mašina buvo įklimpusi smėlyje ir nesulaukė pagalbos. Priartėjus gaisrui nuo karščio susprogo automobilio padangos.

Į įvykio vietą žada atskristi du latvių sraigtasparniai.

Šiuo metu gaisrą gesina 11 autocisternų.
Ugnies sustabdyti kol kas nepavyko, besikeičianti vėjo kryptis keičia situaciją, ugnis apima vis naujus plotus. 17 val. ugnis siautėjo 40 hektarų plote.