Investavo pusantro mėnesio

Tokią istoriją savo pareiškime policijai išdėstė 54-erių klaipėdietė. Ji pranešė pareigūnams, kad nepažįstamas asmuo įtikino ją investuoti į investavimo platformą ir apgaule išviliojo iš jos 16 781 eurą.

Suktybė užtruko ilgiau nei mėnesį. Moteris pasidavė pagundai birželio 14-ąją, o apie apgavystę sužinojo liepos 26 dieną.

Ar savo pareiškime policijai ji nurodė sumą, kurią jai pavyko uždirbti investuojant, ar tik savo turėtą sumą, policijos atstovai nepraneša.

Sukčiai šiuo metu veikia labai aktyviai. Taip iš investavimo platformos apgavikai į savo sąskaitas persivedė 51 metų šilutiškio pinigus, vyras neteko 2 447 eurų.

Šilutės policijai skundėsi ir dar vienas šilutiškis. 50-metis vyras pranešė, kad nesustatyti asmenys bando pasisavinti jo investuotus pinigus. Apie kokią pinigų sumą kalbama, kol kas nepranešama.

Žino adresato vardą

Kiek anksčiau tokie investavimo konsultantai dažniausiai skambindavo iš Jungtinės Karalystės. Dažniausiai žmonės į tokius skambučius nė neatsiliepdavo.

Pastaruoju metu jie skambina jau iš Lietuvos. Dažniausiai kalba rusiškai, o kai potenciali auka atsiliepia, skuba kreiptis į ją tikru vardu.

Galima tik spėlioti, iš kur jie žino telefono numerio naudotojo asmens duomenis.

Jei tik pašnekovas bando klausytis, kas jam sakoma, būna apipilamas žodžių tirada, o bent menkiausias susidomėjimas veda prie gundymo uždirbti nieko nedarant.

Surinkti tokius duomenis yra darbas.

Panašių bylų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei valdybos pareigūnai turi labai daug.

Komentuodami bylas, kuriose kalbama apie investavimą ir pinigų pasisavinimą, pareigūnai stebisi, kaip lengvai savo asmens duomenis nukentėjusieji patiki nepažįstamiems asmenims.

Talkina technologijos

Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei valdybos pareigūnas Saulius Aleknavičius patikino, kad lietuviškas telefono kodas yra apgaulė, internetu dabar galima užsisakyti paslaugą, kai sugeneruojamas bet koks skaičių derinys, atsispindintis skambutį priimančiojo telefone.

Užsakant tokią paslaugą nereikalaujama jokių užsakovo asmens duomenų, todėl tai – puikus įrankis sukčiams.

Nesudėtinga apgavikams sužinoti ir galimos aukos vardą ir pavardę, juk daugelis interneto naudotojų įvairiuose socialiniuose tinkluose patys nurodo šiuos duomenis.

„Surinkti tokius duomenis yra darbas, bet juk matome, kokie yra sukčių pelnai. Kartais jiems pavyksta pasipelnyti 60 tūkst. ar net 80 tūkst. eurų“, – paaiškino pareigūnas.

Vienintelis būdas apsaugoti žmones nuo panašių apgavysčių – mokymas ir aiškinimas, kaip jos veikia.

Pirmiausia pareigūnai pataria neprasidėti su panašias „paslaugas“ teikiančiais asmenimis.

O jei jau žmogus susigundė ir įtaria, kad pinigus bandoma pasisavinti ar jau pasisavino, nedelsiant apie tai pranešti bankui ir policijai.

Kuo trumpesnis laikas tarp nusikaltimo ir pranešimo apie jį, tuo didesnė tikimybė atgauti pinigus.