Po nelaimės aptikta tik pusė nelaimėlio skeleto.
"Dažniausiai važiuojame tada, kai nutinka nelaimė. O šį kartą nuspręsta pasibelsti į žmonių duris anksčiau, kol nenutiko nieko blogo. Laisvi nuo tarnybos pareigūnai lanko socialinius būstus, užsuka ir į kitus namus, aiškindami, kokias grėsmes gali sukelti neatsargus elgesys su ugnimi", – kalbėjo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius.
Pirmieji ugniagesių vizitų sulaukė Veiviržėnų gyventojai.
"Žinoma, į namus patys žmonės nusprendžia – įsileisti ar ne. Tačiau dauguma sutinka mus geranoriškai. Mes juk ne bausti, o pasikalbėti užeiname. Dažniausiai apžiūrime krosnis, šildymo katilus, paaiškiname žmonėms, kad nelaikytų malkų arti pakuros, nepiltų pelenų į plastiko kibirus", – sakė T.Taučius.
Jis vardijo situacijas, kurios gali pridaryti didelės žalos.
"Žmonės pelenus suberia į konteinerį, kuris stovi dažniausiai prie namo. Užsidega konteineris ir namo kampą nusvilina. Palieka žmogus garaže įjungtą grąžtą. Užsidega garažas ir dar automobilis jame sudega. Yra daugybė pavyzdžių", – teigė T.Taučius.
Išsiruošdami į svečius, ugniagesiai kreipėsi į vietos seniūnijas, prašydami prisidėti prie dūmų detektorių įsigijimo. Gelbėtojų tikslas – juos padovanoti gyventojams, kad detektoriai tarnautų jų pačių saugumui.
Tačiau paaiškėjo absurdiška tvarka. Seniūnijos ar savivaldybės negali išleisti nė cento privačiai nuosavybei ar gyvybei išsaugoti.
"Jie gali nupirkti detektorius tik savivaldybei priklausantiems būstams. Tačiau jei kaime gyvena daugiavaikė, tvarkinga šeima, savo pačių namuose, jokiu būdu negalima jiems nupirkti detektorių. Galima leisti pinigus tik tiems būstams, kuriuose glaudžiasi asocialūs žmonės, vartojantys alkoholį. Juk tokie žmonės nuplėš detektorių nuo sienos ir parduos", – tvarka stebėjosi T.Taučius.
Naujausi komentarai