Aikštelėje – netikėtumas

Kovo 3 d. miesto centre esančioje automobilių aikštelėje klaipėdietė rado savo sidabrinės spalvos "Toyota Corola Verso" su riebiu mėlynu brūkšniu ant šono.

Atidžiai automobilį apžiūrėjusi moteris suprato, kad kažkas nemokšiškai išvairavo savo mašiną iš aikštelės ir subraižė ne tik jos, bet ir dar vieną mašiną.

Pasvarsčiusi, kaip pasielgti, moteris buvo beapsisprendžianti nutylėti šį faktą.

Įsėdusi į mašiną klaipėdietė pastebėjo, kad nulaužtas ir šoninis veidrodėlis. Jis tiesiog kabojo ant vieno laidelio.

Supratusi, kad detalės keitimas jai kainuos ne mažiau 100 eurų, automobilio "Toyota" savininkė nusprendė pasidairyti, ar vaizdo stebėjimo kameros negalėjo užfiksuoti žalą jai padariusio vairuotojo.

Paprašiusi pastato, ant kurio sumontuota kamera, administratoriaus leisti peržiūrėti vaizdo įrašą, moteris sužinojo, kad tai – tik policijos kompetencija.

Neliko kitos išeities, kaip pranešti apie įvykį pareigūnams.

Kelių policijos pareigūnas užfiksavo raštu ir nufotografavo mašinos apgadinimus bei surašė protokolą.

Kadangi moteris nebuvo apdraudusi automobilio kasko draudimu, nuostolių atlyginimo tikėtis negalėjo ir susiremontavo jį savo lėšomis.

Pranešė pradėję tyrimą

Praėjo visas pavasaris, vasara, atėjo ruduo.

Rugsėjo pabaigoje automobilio savininkė sulaukė laiško iš policijos.

Pirmas dalykas, nustebinęs moterį, buvo ant voko parašyta adresato pavardė.

Kažkodėl pareigūnai sugebėjo jai siųstą laišką adresuoti jos mamos pavarde, mat moteris pasirinkusi sau mergautinę pavardę. Bet tai – tik smulkmena.

Labiau nustebino rugsėjo 25 d. gauto laiško turinys.

Jame rašoma: "Informuojame, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas dėl eismo įvykio, įvykusio 2017-03-03 apie 14.40 val., kurio metu buvo apgadintas Jums priklausantis automobilis... Taip pat informuojame, kad nustačius asmenį, padariusį administracinės teisės nusižengimą, Jūs būsite informuoti papildomai."

Šis laiškas šokiravo moterį. Keista, kad pareigūnai nusprendė pradėti tyrimą po pusės metų nuo įvykio.

Tas laiškas man labiau priminė pasityčiojimą.

"Niekam neturiu dėl to pretenzijų, suprantu, kad neįmanoma rasti kaltininko, bet tas laiškas man labiau priminė pasityčiojimą. Tik nežinau, iš ko labiau – manęs ar pačių savęs. Jei jau nieko neįmanoma padaryti, tai negaišinkite nukentėjusiųjų ir patys negaiškite. Man visa tai labiau priminė policijos bejėgiškumo demonstravimą", – neslėpė moteris.

Tiria tris tūkstančius bylų

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika tikino, jog tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas kur kas anksčiau, nei apie tai buvo pranešta nukentėjusiajai. Viršininkas teigė, kad toks pranešimas turėjo pasiekti moterį per savaitę nuo įvykio.

M.Džermeikos manymu, toks nesusipratimas galėjo atsitikti dėl to, kad pareigūnas, pradėjęs administracinę teiseną, išėjo į pensiją, o jo bylos buvo perduotos kitam tyrėjui.

Kelių policininkų viršininkas patikino, kad panašius laiškus galėjo gauti nedaug žmonių, taip smarkiai vėluoti tikrai nėra būdinga.

"Šiandien mes turime apie tris tūkstančius atliekamų administracinių tyrimų. Juos atlieka apie 20 tyrėjų. Didžiąją dalį šių tyrimų sudaro stacionariais greičio matuokliais užfiksuoti pažeidimai. Tai yra toks pat kaip ir avarijos tyrimas, tik jame nėra braižomos schemos, apklausos paprastesnės, greitesnės", – aiškino pašnekovas.

Dirba dėl pažymų draudimui

Kelių policijos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vadovas Ramūnas Stasiulis tikino, kad nukentėjusioji neteisingai suprato laiško tekstą, tyrimas esą buvo pradėtas laiku – kovo mėnesį.

"Tai yra vadinamoji tamsi byla, ir mes informuojame, kad ji bus tiriama iki dvejų metų, kol sueis senatis. Tokie įvykiai, surinkus visus įmanomus duomenis, registruojami administracinių nusižengimų registre ir dvejus metus ten "kabo". Tada nutraukiama automatiškai. Raštas pasiųstas tam, kad žmogus žinotų, į ką kreiptis, jeigu prireiktų kokios informacijos. Tai yra viso labo informacinio pobūdžio pranešimas, – aiškino R.Stasiulis. – Kai užregistruojamas įvykis, daugiau nukentėjęs asmuo ir neturi būti informuojamas. Tai buvo perteklinis dokumentas. Nukentėjęs asmuo turėjo kreiptis į draudimą, ir viskas, nes tai yra draudiminis įvykis. Kai iš avarijos vietos kaltininkas pasišalina, ištyrus bylą, nutarimo kopija siunčiama nukentėjusiam asmeniui. Veikiausiai ta moteris ir po dvejų metų nieko nebūtų gavusi, nes byla būtų nutraukta automatiškai, nenustačius kaltojo. Mes esame savotiški tokių įvykių registratoriai. Kai žmogus rytą pabunda ir randa savo automobilį nežinia kieno apgadintą, kreipiasi į policiją, jam reikia iš policijos pažymos apie įvykį, kad galėtų pateikti draudimo kompanijai."

Būna atvejų, kai kaltininkai surandami, tačiau rezultato tikėtis yra naivoka, nes policininkai nėra ekstrasensai ir negali sužinoti to, ką kažkas labai išmaniai nuslėpė.

Operatyvinį tyrimą atlikti dėl nedaug kainuojančio apgadinimo policija neturi galimybių.

Pasak pareigūno, neretai nukentėjusieji nėra tikri, kada ir kur buvo apgadinta jų transporto priemonė.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas buvo kiek kitokios nuomonės.

Jis įsitikinęs, kad į žmogaus pareiškimą bet kokia valstybinė institucija privalo duoti atsakymą, taip pat ir policija.

Visiškai natūralu pradėjus administracinę teiseną pranešti, kad pradėtas toks ir toks tyrimas, jį atlieka tokia ir tokia įstaiga.

Rekomenduotina ir nurodyti, kuris policininkas tiria tą medžiagą, jo duomenis, kad žmogus žinotų, kur kreiptis, jeigu atsirastų papildomų aplinkybių.

"Be abejo, po pusės metų tokia informacija yra akivaizdžiai pavėluota. Į bet kokį pareiškimą turi būti duotas atsakymas, tai yra bendra tvarka", – neabejojo prokuroras.

Į spaudą skelbimų nededa

Panašu, kad kelių policininkai delsia ne tik tirdami transporto priemonių apibraižymo atvejus.

Palangoje rugpjūčio viduryje įvykusios kruvinos avarijos liudytojus policininkai per spaudą paprašė atsiliepti po dviejų mėnesių, kai kurorte tuščia, visi poilsiautojai, galėję matyti šį skaudų įvykį, išvyko.

Tai nėra vienintelis atvejis, ieškodami žmonių aukų pareikalavusių avarijų liudininkų policininkai dažniausiai kreipiasi po mėnesio.

Kalbėdamas apie avariją Palangoje, M.Džermeika paaiškino, kad nelaimės tyrimą pradėjo Palangos policijos pareigūnai, tik vėliau jie bylos medžiagą perdavė Klaipėdos kelių policijos tarnybai.

"Dabar logikos tokį skelbimą dėti į spaudą nėra, bet mes turime tas procedūras atlikti, kaip ir privalu kiekvienoje byloje – duoti informaciją žiniasklaidai apie tokį įvykį. Šį formalumą turėjo padaryti palangiškiai. Tokie nesusipratimai atsitinka dėl didžiulių darbo krūvių. Kai vienas tyrėjas turi po kelias dešimtis bylų. Kai yra gausybė kitų reikalų, informuoti žiniasklaidą yra ne pirmas darbas. Tyrėjas atlieka kitus procesinius veiksmus", – aiškino Kelių policijos tarnybos vadovas.

Siaubą įsiminė ilgam

Prokuroras J.Sykas nemano, kad po poros mėnesių nuo įvykio prašyti atsiliepti įvykio liudininkus yra nelogiška.

Jis pats yra matęs ne vieną avariją. Kažkada greitkelyje prieš jo akis automobilis vertėsi kelis kartus, vaizdas priminė serialo "Kobra" kadrus.

"Galiu atsakingai pasakyti, kad ir po mėnesio, ir po dviejų, ir net po šešerių ar septynerių metų tas įvykis man stovi akyse. Ypatingų įvykių aplinkybes liudininkas puikiai atsimins. Neabejotinai geriau apklausti liudininkus kuo greičiau. Kai duomenų neužtenka, tyrėjai ieško liudininkų visais įmanomais būdais", – konstatavo prokuroras.

Jis žino ir kitą būdą rasti įvykį mačiusius žmones – skaito komentarus po straipsniais apie avarijas internete ir beveik visada atsiranda žmonių, pasigiriančių, kad buvo toje vietoje ir viską matė savomis akimis.

Prokuroras pats imdavosi tokių paieškų, nes policininkai darbe neturi normalios prieigos prie interneto.

Namo grįžę jie eina bulvienės srėbti, dirbti namie po darbo būtų pernelyg didelis reikalavimas.

"Namo grįžę jie eina bulvienės srėbti, dirbti namie po darbo būtų pernelyg didelis reikalavimas", – juokavo J.Sykas.

Liudininkų elgesys taip pat neretai stebina pareigūnus.

Nors ir matė avariją, bet, pastebėję atvažiuojančius policininkus, jie iš įvykio vietos dingsta niekam nieko nesakę.

Pareigūnai tvirtino, kad avarijos, kurių metu žuvo ar buvo sunkiai sužaloti žmonės, yra prioritetinės ir tiriamos pirmiausia.

"Per pirmąsias kelias dienas tyrėjai padaro maksimumą darbų. Tarp jų yra ir liudininkų apklausa. Paskui būna šioks toks atokvėpis, nes reikia sulaukti medikų išvadų, – teigė prokuroras J.Sykas. – Avarijų bylose nukentėjusieji ar kaltininkai nėra kriminaliniai nusikaltėliai, tai yra žmonės, kuriems stipriai nepasisekė. Todėl daugelis jų samdosi advokatus. Būtent teisininkai domisi bylos tyrimu, o kartais ir skundžiasi ilgu jų tyrimu. Tai nėra masinis reiškinys, bet tokių dalykų pasitaiko."