Uostamiesčio pašonėje, prie Danės upės, milijonų litų vertės vaizdingų sklypų masyve gyventojai aptiko įtarimų keliančią gyvūnų veisyklą. Nuo pašalinių akių miško tankmės atribotas privatus sklypas gerai žinomas Žaliojo Slėnio gyvenvietės naujakuriams. Tačiau vietos žmones šiurpina valdų savininko grasinimai smalsuolius užpjudyti šunimis, jei šie kišis ne į savo reikalus.

Grasino šunimis?

Vos už kelių šimtų metrų nuo Žaliojo Slėnio gyvenvietės, kitapus kelio esančių Aukštkiemių ir Gvildžių kaimų gyventojai tikina, kad eidami Danės upės link, stengiasi ratu apeiti vieną sklypą. Ten ankštame aptvare skalija mažiausiai dvi dešimtys šunų.

"Net pagrybauti negalime nueiti, pjudo šeimininkas šunimis. Tai, ką mes išvydome, nėra normalus elgesys su gyvūnais. Garde matėme net kelių veislių šunis, kurie laikomi baisiomis sąlygomis", – pasakojo viena gyventojų.

Kiti vietos žmonės šiurpo, įtardami, kad purve po atviru dangumi laikomi šunys yra kergiami be jokios atrankos.

"Kam žmogui 20 įvairių veislių šunų? Spėjame, kad pardavimui. Įrengė kone nelegalų veislyną. Abejojame, kad šeimininkas turėtų gyvūnų įsigijimo dokumentus. Tačiau baisiausia yra tai, kad nežinia kokių savybių įgiję šuniukai gali būti parduoti ir niekas negarantuos, kad jie nepridarys žalos ar neužpuls ko nors", – įžvelgė kitas vietos gyventojas.

Gyventojai baugščiai dalijosi pastabomis ir nepanoro prisistatyti, baimindamiesi sulaukti keršto.

"Neprognozuojamas mūsų kaimynas. Beje, jis buvęs policininkas, todėl nemanau, kad oficialūs skundai ką nors pakeis", – dienraščiui sakė vietos žmonės.

Garde – įvairios veislės

Apsilankę įtarimą keliančiose valdose "Klaipėdos" žurnalistai išvydo maždaug 20 kv. metrų plote kartu uždarytus tiek stambius keturkojus, tiek nedidelius – tokius, kaip čichuachua, rusų ilgaplaukius toiterjerus, Jorkšyro terjerus – šunis.

Čia pat vienoje erdvėje laikomi keturi samojedai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, Sibiro haskis, keli spanieliai. Nors buvo liudijimų, kad šiuo metu veislyne slepiamos ir dvi patelės, ką tik atsivedusios jauniklių, jų atvykėliams nepavyko išvysti.

"Gyvūnai – mano pomėgis. Ką noriu, tą ir auginu", – išvydęs neprašytus svečius atrėžė valdų šeimininkas.

Algis Kazakauskas trečiadienio rytą nesitikėjo kieme pamatyti Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų.

Pasiteiravus, kam į pensiją išėjusiam buvusiam policininkui reikia daugiau nei 20 šunų, A.Kazakauskas mėgino aiškinti, kad tai esą yra jo valdų apsaugininkai.

"Vaikšto čia visokie, apsimeta, kad grybauja, o iš tiesų tik žiūri, ką pavogti", – rėžė vyras.

A.Kazakauskas įtikinėjo, kad jis nežada pardavinėti savo augintinių, nes pats už juos sumokėjo nemažus pinigus.

"Po 800 litų už šunį mokėta. Pažiūrėkit, kiek samojedai veislynuose kainuoja. Su kilmės dokumentais šunį įsigysi nebent mokėdamas kelis tūkstančius. O pas mane yra šunų iš viso už 10 tūkst. litų. Ir, norint parduoti, reikia dvejus ar trejus metus laukti. Jie visi juk labai jauni", – apie savo turtus kalbėjo gyvūnų augintojas.

Paskiepytas tik vienas?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus labiau domino, ar gyvūnų globėjas turi vakcinacijos dokumentus.

Paaiškėjo, kad tik vienas šuo iš veterinarų suskaičiuoto 21, turėjo pažymą apie skiepus.

Valdų šeimininkas tarstelėjo, kad jis pats skiepija savo šunis, tačiau neišsidavė, iš kur jis gauna vakcinos.
Tikrintojai liko sukrėsti A.Kazakausko požiūrio į keturkojus. Vyras įnirtingai gynė nuomonę, kad jo gyvūnai yra sveiki ir 21 šuo puikiai jaučiasi ankštame gardelyje.

"Yra namelis, jo durys atviros, kada nori, tada jie gali įeiti į vidų", – aiškino augintojas.

Prisistato gyvūnų globėju

Vyras tikino, kad labiau į pašiūrę panašėjančiame namelyje jis gyvena laikinai.

"Aš viską parduosiu ir išvažiuosiu gyventi į sodybą Vilniaus rajone. Čia man priklauso devyni sklypai. Žinote, kiek jie kainuoja? Milijonus", – prasitarė vyras.

A.Kazakauskas vieną po kitos bėrė istorijas, kaip ir kokiomis sąlygomis jis parsigabeno neva nuskriaustus ir neprižiūrėtus šunyčius.

"Vieną parsivežiau sergantį odos grybeliu, pusė galvos buvo plika, kailis slinko. Kitas buvo didesnio šuns perkąstu stuburu. Kiek pinigų man kainavo, kol jį išgydžiau. Vieną šunį iš Tauragės parsivežiau, o va šis yra iš Kretingos. O štai aną šunį paliko šeimininkai, kurie išvykoį užsienį. Sumokėjau už jį 700 litų", – pasakojo A.Kazakauskas.

Rodydamas į Sibiro haskio patelę, vyras aiškino, kad ją Palangoje šeimininkai palikdavo be priežiūros ir savaitėmis išvažiuodavo į Marijampolę.

"Aš ją atgaivinau. Tokia ji buvo apleista, kad baisu buvo į ją žiūrėti", – kalbėjo gyvūnų mylėtojas.

Ėdesys – ne visiems

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Ilona Urbutienė, tikrinusi A.Kazakausko valdas, paprašė ne tik šunų vakcinacijos ir kitų dokumentų, bet ir panoro pamatyti, kuo šunys yra šeriami.

"Kiek matau, visiems šunims bendrai yra padėtas vienas dubuo su maistu. Juk šie maži, vos sprindžio dydžio šuneliai net nedrįsta prieiti, kai ėda dideli šunys. Kiekvienam šuniui turi būti tik jam skirtas indas ėdalui", – tvarką aiškino specialistė.

Tikrintojų manymu, voljeras tokiam būriui šunų yra tikrai per mažas.

"Jūs ieškote priekabių. Na ir kas, kad po lietaus išvydote balų? Ar mano šunys išsekę? Ne, jie pamaitinti. Aš per mėnesį šunų maitinimui išleidžiu po 700 litų", – piktinosi šeimininkas.

Veterinarijos specialistės pastebėjo, kad palaida su visais šunimi laikoma ir rujojanti kalytė.

Atvykėlių dėmesį patraukė ir ponis, rupšnojantis žolę. Tačiau ir jo įsigijimo dokumentų augintojas negalėjo pateikti.

Nustatė pažeidimų

Vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė I.Urbutienė, įvertinusi pamatytą vaizdą, konstatavo, kad šunų laikymo sąlygos neatitinka reikalavimų.

"Aš negaliu užtikrinti fakto, kad tai yra veislynas. Jokių dokumentų, kad čia yra užsiimama šunų veisimu, savininkas nepateikė", – teigė I.Urbutienė.

Gydytoja-inspektorė gyvūnų mylėtojui mėgino išaiškinti, kad patinai ir patelės turi būti laikomi atskirai.
Patikrinimo akto A.Kazakauskas nepasirašė ir tvirtino, kad jo šunys niekam nekenkia ir yra laikomi puikiomis sąlygomis.

"Yra pažeistas gyvūnų laikymo sąlygas nusakantis straipsnis. Iš viso užfiksavome keturių teisės aktų pažeidimus. Laikymo patalpos yra netinkamos, gyvūnai yra nevedžiojami, vietos ten yra mažai", – konstatavo inspektorė.

Išklausiusi A.Kazakausko versijos, kad jis tėra gyvūnų globėjas, specialistė išaiškino, kad, norint tuo užsiimti, privalu tinkamai registruoti vykdomą veiklą.

"Veislynai savo patalpoms privalo gauti veterinarinį patvirtinimą. Gyvūnų globėjams dabar yra nustatytos naujos taisyklės. Šunys turi būti registruojami savivaldos institucijoje. Visos rajono seniūnijos registruoja gyvūnus. Pažeistas ir Veterinarijos įstatymas, kuriame yra reikalavimas, kad šunys privalo būti paskiepyti nuo pasiutligės ir dehelmintizuoti", – aiškino I.Urbutienė.

A.Kazakauskui gresia baudos už gyvūnų gerovės taisyklių pažeidimus. Jos gali siekit nuo 200 iki 2 tūkst. litų

"Apie nustatytus faktus bus informuota savivaldos institucija ir ji turės teisę net paimti gyvūnus laikinai globai, kol vyks teisinis procesas. Jei šeimininkas nepašalins trūkumų, gyvūnai gali būti konfiskuoti", – įstatymus priminė pašnekovė.

Šunis grąžino skriaudikui

Dar šią vasarą garsiai nuskambėjusi istorija Kretingoje atskleidė, jog  įstatymai Lietuvoje yra tokie, kad teisėsaugininkams dažnai tenka gūžčioti pečiais.
Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai kartu su kitų tarnybų specialistais neseniai išaiškino žiauraus elgesio su gyvūnais faktą.

Iš Tauragės laikinai į Kretingą gyventi atvykęs vyriškis aklinai uždarytame garaže laikė net vienuolika šunų. Kol vyko tyrimas, gyvūnai buvo kelioms paroms išvežti į gyvūnų globos tarnybą.

"Taip, situacija yra labai keista. Nors pilietis už žiaurų elgesį su gyvūnais buvo nubaustas net dviejų skirtingų tarnybų, įstatymas nenumatė galimybės konfiskuoti šiuos gyvūnus. Šunys buvo grąžinti tam pačiam žmogui, kuris buvo pripažintas žiauriai su jais elgęsis", – sakė Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Merkelis.

Be policijos, Administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl gyvūnų nepriežiūros surašė ir Aplinkos apsaugos agentūra.