Ėjo ten, kur draudžiama

Dar pavasarį miškus Neringoje ir Klaipėdoje padeginėjusiam piromanui teismas užsegė apykoję, tad policininkai žino, kur jis vaikštinėja.

Tačiau savaitgalį tai nesustabdė jaunuolio nuo neleistino pasivaikščiojimo šiaurinio molo akmenimis. Nors ant molo lipti draudžiama, jis nupėdino iki pat galo ir jau ne pirmą kartą įkrito į vandenį.

Šeštadienį gelbėtojai vėl plaukė prie uosto vartų gelbėti šio vaikino.

Pareigūnai įsitikinę: atgrasyti nuo tokių nemažai kainuojančių ir pavojingų poelgių vaikiną turėtų medikai.

Audringai į šią žinią reagavusių klaipėdiečių nuomonė kita – šiam jau pilnametystės sulaukusiam jaunuoliui reikėtų kirsti pinigine bauda.

Taip bausti siūlę žmonės priminė vieną garsiausiai nuskambėjusių uostamiesčio grafitininkų, kone kiekvieną miesto statinį aprašinėjusį savo parašu "Ginov". Kai teismas jam skyrė baudų ir įpareigojo atlyginti žalą, vaikinas nustojo reikštis.

7 gaisrai – šiaip sau

Pernai, prieš pat Naujuosius, pareigūnai išaiškino globos namų auklėtinius, ne kartą paryčiais Žvejybos uosto rajone padegusius šiukšlių konteinerius.

Paaiškėjo, kad paaugliai per naktį linksmindavosi su draugėmis, o prieš rytą norėjo pasipuikuoti prieš merginas ir pasilinksminti stebėdami, kaip ugniagesiai gesina liepsnojančias šiukšliadėžes.

"Tie, kas padeginėja žolę, degina atliekų konteinerius ar svetimus automobilius, visiškai negalvoja, kokią daro žalą. Pirmiausia švaisto valstybės pinigus, kurie leidžiami ugniagesių mašinų degalams, suniokojamas turtas, užteršiama aplinka. Visa tai yra mūsų visų pinigai, taip daroma žala kiekvienam gyvenančiam šioje valstybėje. O dar niekas neskaičiuoja moralinės žalos, kai žmonės naktį būna evakuojami iš savo namų", – piktinosi Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas Mindaugas Jovaiša.

Beje, kol kas nenustatytas konteinerių padegėjas yra labai pamėgęs šiaurinę miesto dalį. Vien Joninių dieną jis supleškino septynis konteinerius Herkaus Manto, Vytauto, Sportininkų, Žvejų, S.Daukanto gatvėse.

Kai kuriose šių vietų atliekų dėžės liepsnojo ir prieš kelias dienas.

"Išmeskite jį iš namų"

Savaitgalį policijos patruliai du kartus skubėjo gelbėti artimojo smurtą patiriančios moters. Pareigūnams taip buvo pranešta apie incidentą Naujojoje Uosto gatvėje.

Tądien mieste netrūko įvykių, tačiau šiuo metu pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje yra prioritetiniai.

Pirmą kartą patruliai rado vyrą stovintį prie buto durų. Viduje buvusi moteris reikalavo, kad sugyventinis pasiimtų savo daiktus ir išeitų. Esą pabodęs vyras jai grasino. Paklausta, kaip skambėjo grasinimas, moteris atsakė nuolat girdinti įžeidimus, kad ji – pasileidėlė. Klaipėdietė reikalavo padaryti taip, kad sugyventinis išsikraustytų iš jos namų.

Pareigūnai patarė vyrui žingsniuoti pas giminaičius, o moteriai paaiškino, kad bendro gyvenimo reikalus sprendžia ne policininkai, bet teismai.

Po poros valandų patruliams teko vėl važiuoti į Naująją Uosto gatvę.

Ir vėl buvo įvardyta, kad artimoje aplinkoje skriaudžiama moteris, esą vyras ją terorizuoja.

Patruliai vėl rado 65-erių klaipėdietį stovintį prie buto durų ir spaudžiantį durų skambutį. Tąkart jie sulaikė vyrą. Pretekstu tam tapo girto asmens viešosios rimties trikdymas.

Kasdien skundžia kaimynus

Pareigūnai yra patyrę, kad kviesti policiją savo klientams neretai pataria advokatai. Ypač tai aktualu, kai vyksta skyrybų procesas, ir viena pusė nori įrodyti patyrusi nuolatinį kitos pusės terorizavimą.

Teismui vėliau pateikiami išrašai iš policijos dokumentų, kiek kartų pareigūnai gynė neva skriaudžiamą šeimos narį.

Tokiu atveju paprastai abu konflikto dalyviai būna nesužaloti, namuose daiktai neišvartyti, nėra ir kitų priežasčių įtarti buvus smurtą.

Dažną dieną į policiją skambina ir pagyvenęs Debreceno gatvės gyventojas. Vyras kaskart praneša apie ant šaligatvio užvažiavusius automobilius.

Pensininkas skundžia net pačius artimiausius kaimynus.

Viena vertus, jis yra teisus, mašinos tikrai vienu ratu būna ant šaligatvio, kita vertus, tai yra pykčio demonstravimas. Policininkai yra priversti kaskart važiuoti ir registruoti šiuos automobilius.

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis tikino, kad be pagrindo policininkus kviečiantys asmenys taip pat baudžiami.

Šių metų pradžioje pradėjęs galioti naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas leidžia bausti už be pagrindo kviečiamas pagalbos tarnybas.

Kai įsitikinama, kad tarnybos vaikomos, žinant, kad pagalba nebuvo reikalinga, tokie asmenys baudžiami. Pirmą kartą skiriama bauda siekia nuo 90 iki 200 eurų, už pakartotą tokį nusižengimą – nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.

Klaipėdoje jau būta atvejų, kai buvo paskirta bauda, bet maksimali suma dar neskirta.

Tingi paimti tabletę

Panašiai kasdien vaikomi ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai.

Klaipėdos GMP vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė tikino, kad mūsų mieste gyvena nemažai žmonių, kurie piktybiškai gaišina medikus.

"Dalis jų yra lėtiniai ligoniai, kurie nesigydo. Dažniausiai kviečiasi greitąją, kad medikai paduotų tabletę. Tokie žmonės tai daro kiekvieną dieną, o kai kurie ir – kelis kartus per dieną. Bet mes nuvažiuojame vieną kartą, įvertiname paciento sveikatos būklę ir nukreipiame arba pas šeimos gydytoją, arba vežame į stacionarą, jei yra tokia būtinybė. Jie tiesiog trukdo mūsų laiką, nes kasdien vien Klaipėdoje skubios medikų pagalbos prireikia maždaug šimtui miestiečių, o kartais ir daugiau", – teigė N.Dambrauskienė.

Uostamiestyje gyvena šeima, kurios narius medikai vadina piktybiniais, nes jie nuolat kviečia medikus. Anksčiau tai darydavo mama, jai mirus, šią "politiką" tęsia tėvas ir sūnus. Šeimos nariai nuolat girtauja ir kasdien, o kartais ir kelis kartus per parą, kviečiasi greitąją medicinos pagalbą.

Nors šią šeimą medikai puikiai pažįsta, kaskart vis tiek važiuoja, nes sūnus serga epilepsija, jį ne sykį ištiko traukuliai.

Latviai reikalauja sumokėti

Ekipažas nuvažiuoja ir sužino, kad žmogui jokios pagalbos nė nereikėjo.

"Mes jaučiame, kad su tokiais ligoniais nepakankamai dirba šeimos gydytojai. Tai yra lėtiniai ligoniai, prisirašę kažkuriame pirminės sveikatos centre. Galbūt pacientai nesilanko pas gydytoją ar laiku neišsirašo vaistų ir piktnaudžiauja kviesdami medikus be reikalo. Nemažai nepagrįstų kvietimų esama dėl gulinčių gatvėse asmenų. Gal ir gerai, kad žmonės yra neabejingi, bet reikėtų būti pilietiškiems iki galo. Dažnai apie gulinčius pranešama tiesiog iš pravažiuojančio automobilio. Neprieina, nepakalbina ir skuba rinkti pagalbos numerį. Ekipažas nuvažiuoja ir sužino, kad žmogui jokios pagalbos nė nereikėjo", – piktinosi GMP vadovo pavaduotoja.

Kol GMP dispečeriai gali tiesiogiai bendrauti su medikus kviečiančiais asmenimis, esama galimybės patarti, kaip elgtis, neretai medicinos pagalbos net nereikia. Jeigu tokios galimybės neliks, greitosios medicinos pagalbos medikams padaugės darbo trigubai.

Beje, Latvijoje jau įvesta tvarka, kurios laikantis greitosios pagalbos medikai skuba padėti tik tiems pacientams, kuriems būtina skubi pagalba. Visi kiti, neatsisakę minties bendrauti su GMP brigada, turi už šią paslaugą sumokėti.

GMP statistika visoje Europoje yra panaši. Neproduktyviais vadinami iškvietimai sudaro apie 3 proc., tai yra tokie, kai medikų pagalbos visai nereikėjo. Iškvietimai, kurių galima būtų išvengti kreipiantis į šeimos gydytoją ar ligoninės priėmimo skyrių, neskaičiuojami, jie sudaro kur kas didesnę dalį.

Statistika ir faktai

2015 m. kilo 37 gaisrai, kuriuos sukėlė padegėjai.

2016 m. kilo 29 tokie gaisrai.

2017 m. kilo 12 tokių gaisrų.

Šiais metais iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos apskrityje gauti 2 929 pranešimai apie galimą smurtą artimoje aplinkoje.

2 154 jų nepasitvirtino.