Sovietmečiu netoliese buvo fermos, o dabar likę tik apleisti pastatai, kai kuriuose yra vystomas automobilių verslas.

Avys reaguodavo į mašinų skleidžiamą garsą – tada jos išlįsdavo iš apleistų pastatų, krūmų ir sekdavo paskui žmones.

Gyvūnų kailis susivėlęs, sunkus, vietomis nuplikęs. Galima spėti, jog be maisto, pastogės ir be priežiūros, aplinkui tykant plėšrūnams, avys klaidžiojo jau senokai.

Neabejingi piliečiai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios specialistai išsiaiškino, jog gyvūnai iš tiesų yra niekieno.

Tiesa, buvo surastas jų ankstesnis šeimininkas, kuris tvirtino, kad po žmonos mirties avis ir ožką jis kažkam atidavė, o jų likimu toliau nesidomėjo.

Kaltus šioje istorijoje sunku rasti, o tuo labiau įpareigoti juos prisiimti atsakomybę. Kol gyvuliai buvo sugaudyti, vieną avį sudraskė vilkai

Išlaukus privalomą 14 dienų laikotarpį, gyvūnams buvo surastas naujas šeimininkas.