Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis, būdamas vienos modulinių namų statyba užsiimančios mažosios bendrijos direktoriumi bei vykdydamas individualią statybos darbų veiklą, kaip įtariama, nesąžiningai tvarkė šių verslo subjektų buhalteriją.

„Skaičiuojama, kad bendrai valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams buvo galimai padaryta daugiau nei 159 tūkst. eurų žala“, – nurodoma pranešime.

Prokuratūra nurodo, jog vyras bendrijos, besiverčiančios modulinių namų gamyba ir pardavimu, apskaitą tvarkančiai darbuotojai perduodavo ne visus privalomus dokumentus. Tyrimo duomenimis, įmonės buhalterei nebuvo pateikta dalis sąskaitų faktūrų.

FNTT pareigūnai surinko duomenų, kad bendrijos darbuotojams nuo 2019-ųjų spalio iki 2021 metų rugpjūčio buvo mokamas apskaitoje neužfiksuotas darbo užmokestis, jis buvo mokamas tiek grynais pinigais, tiek pavedimais iš kaltinamojo asmeninės sąskaitos.

„Tyrimo duomenimis, per nepilnus dvejus metus darbuotojams tokiu būdu galėjo būti išmokėta atlyginimų už beveik 23 tūkst. eurų, – pažymi prokuratūra.

Remiantis turimais duomenimis, nuo 2019 m. vasario iki 2021 m. liepos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais jis galimai nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė bendrai daugiau nei 40 tūkst. eurų gautų pajamų.

Taip pat įtariama, kad verslininkas nevykdė prievolės užregistruoti jo valdomą bendriją bei vykdomą individualią veiklą kaip Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas. Neužregistravus minėtų verslo subjektų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) neteikus PVM deklaracijų, valstybės biudžetui galimai nebuvo sumokėta daugiau nei 89 tūkst. eurų.

Teisėsaugos pareigūnai įtaria, kad tikrovės neatitinkantys duomenys apie kaltinamojo, kaip asmens, vykdančio individualią veiklą pagal pažymą, pajamas bei duomenys apie jo valdomos bendrijos turtą buvo įrašyti į deklaracijas ir pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Dėl to, manoma, buvo išvengta sumokėti beveik 32 tūkst. eurų privalomų mokesčių.

Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, gresia bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.