Jaučia malonumą

Tebuvo praėjusi savaitė, kai po penktojo teistumo V. Judeikis išėjo iš kalėjimo. 2019 m. jis buvo nuteistas, nes peiliu puolė ir ketino išžaginti 38-erių moterį, stūmusią vežimėlį su kūdikiu.

2024 m. balandžio 14 d. – naujas nusikaltimas. Sekmadienio vakarą pasivaikščioti į Dragūnų mišką išėjusi moteris, pasukusi keliuku į Vasaros estrados pusę, sutiko V. Judeikį. Tada dar negalvojo, kad teks teisme liudyti dėl šio recidyvisto išpuolio prieš neseniai devyniolikos sulaukusią merginą.

„Jis buvo tvarkingai apsirengęs, tik priartėjus ir pamačius jo veidą kažkaip baugu pasidarė“, – moteris pabijojo eiti toliau, todėl apsisuko ir sparčiu žingsniu pasileido V. Judeikio link.

Prasilenkusi, ji atsisuko pažiūrėti, ką jis daro. Pamatė moterį raudonu paltu išeinančią iš miško. Moteris buvo arti jo. „Pagalvojau, kad nepasisekė tai moteriai likti su tokiu nemaloniu žmogumi miške. Buvo kažkokia nuojauta, baisus žvilgsnis. Iš pradžių pagalvojau, kad narkomanas, atrodė tvarkingas ir kartu kažkoks siaubą keliantis“, – teismui pasakojo liudytoja.

Klaipėdos miesto vaizdo kameros užfiksavo, kad maždaug 18.47 val. mergina raudonu paltu nuėjo pėsčiųjų taku miško link. 19.57 val. į Bendrąjį pagalbos telefoną paskambinęs vyras merginai raudonu paltu jau kvietė pagalbą.

Vakare šunį išvedęs vyras pamatė basomis einančią, besiblaškančią merginą. Ji sakė buvusi užpulta. Ją nuskriaudusio vyro aplinkui nesimatė. Basomis stovinčią merginą vyras pakvietė į namus, kol atvyks pagalba. Tik tada pastebėjo, kad ji be pėdkelnių, sudarkytais, šlapiais plaukais.

„Jį traukia užpulti ir žaginti moteris, kažkokį malonumą nuo to jaučia. Negali paaiškinti, kodėl užpuolė nukentėjusiąją. Užėjo impulsas, pradėjo daryti ir tas noras praėjo, – tokie V. Judeikio parodymai gula į teismo dokumentus. – Aplink žmonių negirdėjo. Atlikti seksualinius veiksmus niekas netrukdė, veiksmus nutraukė savo noru, nes pasidarė nebeįdomu.“

Užsinorėjo ko nors blogo

Už šaltakraujišką merginos išniekinimą prokuroras teismo prašė šeštą kartą teisiamam V. Judeikiui skirti septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje prokuroras prie kitų kaltinimų nurodė, kad recidyvistas kėsinosi nužudyti merginą dėl neapykantos moterims.

Į mišką V. Judeikis pasakojo ėjęs tiesiog pasivaikščioti, jokių blogų kėslų esą neturėjo, neplanavo nieko prievartauti ar žudyti. Tačiau grįžtant jį apėmė noras padaryti ką nors blogo. Pamatęs merginą raudonu paltu, pasuko takeliu, kuriuo ėjo ji, priartėjęs apkabino, sugriebė už gerklės ir užspaudė burną, kad nerėktų, jėga nutempė nuo takelio į miško gilumą.

Mums susidarė įspūdis, kad teisėjai tarsi pritrūko drąsos.

Mergina priešinosi, kai pradėjo smaugti, todėl kelis kartus jos galvą trenkė į medį – ji nustojo priešinti. Ėmė nurenginėti, prievartauti. Ji gyvybės požymių nerodė, tiesiog ramiai gulėjo, patikrinęs kakle užčiuopė pulsą.

Naudodamasis merginos bejėgiškumu išrengė ją, pačiupęs šalia gulėjusį pagalį, sugrūdo į jos intymią vietą, badė kol pagalys sulūžo, tada jos rankinėje surastu flomasteriu badė toliau, tušinuku badė kaklą, krūtis. Baigęs paėjo tolėliau atsikratyti merginos daiktais.

Kai atsisuko, mergina buvo atsigavusi ir bėgo nuo jo, pasivijo, čiupo, bet ji ėmė šaukti pagalbos, tada išsigando ir pabėgo, sėdo į automobilį, grįžo namo, išsiskalbė drabužius.

Pavojingas recidyvistas

V. Judeikis negalėjo paaiškinti, kodėl taip darė. Pats svarstė, gal tokius veiksmus skatino patirtis kalėjime, kai būdavo smaugiamas ir prievartaujamas. Bendrai per visus penkis teistumus V. Judeikis buvo nuteistas daugiau nei 30-iai metų.

Pirmą kartą nuteistas 1995 m. už plėšimą, pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, nepilnamečio išžaginimą septyneriems metams. Dėl amnestijos bausmė buvo sumažinta metais. Teismo sprendimu į laisvę paleistas 2000-ųjų gegužę.

Antrą kartą nuteistas 2001 m. gruodį už plėšimą. Prijungus ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės laiką, galutinė skirta ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2005-ųjų rugsėjį jis vėl išėjo į laisvę.

2006 m. gruodį jis nuteisiamas jau trečia kartą už plėšimą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą – dvylika metų nelaisvės. 2018 m. birželį išėjo į laisvę, o 2019 m. vėl buvo nuteistas už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, išžaginimą – ketveriems metams. Teisiamas ketvirtą kartą, pripažintas pavojingu recidyvistu.

Penktas teistumas tais pačiais 2019 m. – už išžaginimą, pasikėsinimą, vagystę nuteisiamas trejiems metams, bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės laiku ir galutinė skiriama penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė.

Griežtesnė bausmė

Rugpjūtį V. Judeikiui sueis 48 metai. Ar galima tikėtis, kad didesnę gyvenimo dalį kalėjime praleidęs vyras pasitaisys? Juolab kad ir teismo medicinos ekspertai nurodo, kad gyvenimas laisvėje jam kelia stresą, nes pačiam reikia pasirūpinti savimi.

Nuosprendyje Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad V. Judeikis viso proceso metu pripažino savo kaltę ir tai vertino kaip lengvinančią aplinkybę. Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nors prokuroras kaltinime pabrėžė, kad merginą išniekino pavojingas recidyvistas, tačiau šią aplinkybę pripažinti sunkinančia teisėjų kolegija nerado pagrindo. 2019 m. Kauno apylinkės teismas V. Judeikį jau pripažino recidyvistu. Jam skirtas pavojingo recidyvisto titulas galioja iki šiol.

„Pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą yra numatytos specialios, griežtesnės nei recidyvistui bausmės skyrimo taisyklės. Sunkinančios aplinkybės pripažinimas šiuo atveju ne tik neturėtų prasmės, bet ir dirbtinai apsunkintų jau pripažinto pavojingu recidyvistu kaltinamojo teisinę padėtį, būtų akivaizdžiai perteklinis“, – nurodė teismas.

Įvertinęs nusikaltimo mastą, lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat ir tai, kad V. Judeikis pripažintas pavojingu recidyvistu, teismas paskelbė skiriantis griežtesnę bausmę nei sankcijų vidurkis. Prokuroras prašė septyniolikos metų.

Galime atsipalaiduoti, visuomenė apsaugota, recidyvistas kalės devynerius metus. O kas vėliau? Galų gale, net ir tai, kad ankstesnio teismo V. Judeikis buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, neapsaugojo Dragūnų miške vaikštinėjusios devyniolikmetės.

Vieta: iškrypėlis būtent Dragūnų miške padarė ne vieną nusikaltimą. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Pritrūko drąsos?

„Jis tą nusikaltimą padarė praėjus savaitei, kai buvo paleistas iš įkalinimo vietos. Nepasimokė? Ne. Manote dabar pasimokys? Ne“, – tuoj po nuosprendžio paskelbimo žiniasklaidai sakė valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Arūnas Saunorius.

Ne mažiau šokiruoti buvo ir visuomeninių organizacijų atstovai. „Termino „serijinis prievartautojas“ šalies teisėsauga nevartoja, bet kaip kitaip pavadinti 47-erių vyrą, jau šeštą kartą teisiamą už moterų, mergaičių prievartavimus ir žalojimus? Jo paties žodžiai: „jaučiu nepaaiškinamą malonumą smaugdamas ir prievartaudamas jas“, – nusivylimo neslėpė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. – Mums susidarė įspūdis, kad teisėjai tarsi pritrūko drąsos iki galo įvertinti šiuos siaubingus smurtinius įvykius. Teismas tarsi sustojo pusiaukelėje – tai lyg atsakomybės perdavimas kitiems, „gal kitą kartą, kai jis ką nors nužudys, tada ir gaus rimtesnę bausmę“.

Anot K. Mišinienės, panaikinti kaltinimus dėl bandymo nužudyti, kai jaunutė auka buvo trankoma į medį, daužoma pagaliu, juo prievartaujama, netekusi sąmonės badoma aštriais daiktais, teigiant, kad teisiamasis „mokėjo neperžengti ribos, žinojo, kiek laiko smaugti nenužudant“, yra didelė klaida.

Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi ankstesniais teismų sprendimais, nes trijose bylose jis kaltintas smurtiniais seksualiniais nusikaltimais prieš moteris. 2006 m. toje pačioje vietoje, kaip ir pastarąjį kartą, smaugė moterį iki sąmonės netekimo, 2019 m. sugriebęs už kaklo grasino ir žalojo peiliu, tais pačiai metais po kelių mėnesių ir vėl smurtavo prieš moterį, grasino peiliu. Taip, nenužudė, tad teismas vertino, kad ir šį kartą kėslų nužudyti esą neturėjo, tik pasmurtavo.

Teismo neįtikino tyrimo metu surinkta medžiaga, kad galimai jausdamas neapykantą moterims, tyčia badydamas merginą į įvairias kūno vietas jis siekė ne tik lytiškai pasitenkinti, bet ir nužudyti.

Recidyvisto pasakojimas apie tai, kad įkalinimo įstaigoje kiti kaliniai jį smaugdavo ir prievartaudavo, todėl jis puikiai žino, kaip smaugti auką, bet neatimti jai gyvybės, atrodo, teismą įtikino.

Teismo ekspertų vertinimu, smaugiant merginai sutriko kraujotaka ir ji prarado sąmonę. Tokia būklė ne tik pavojinga, bet ir kyla reali grėsmė gyvybei.

Neapykantos nepatvirtino

„Ypač nuvylė teismo empatiškas gilinimasis į prievartautojo gynybą, kad „jis tiesiog atkartojo, ką pats nuolat patirdavo įkalinimo įstaigose“, į jo skundus apie „jį palikusių moterų išdavystes“, tačiau išprievartautos moksleivės kančios ar rūpestis, kaip jai su trauma reikės gyventi toliau, kažkaip nesujaudino gerbiamų teisėjų“, – stebėjosi K. Mišinienė, geriau nei bet kas kitas žinanti nukentėjusių nuo tokių nusikaltimų išgyvenimus.

Ekspertai buvo pateikę prielaidą, kad V. Judeikio veiksmus derėtų vertinti kaip aktą, išreiškiantį jo priešišką poziciją moterų atžvilgiu ir siekimą simboliškai nubausti per nusikaltimo auką visas moteris ir taip atsiteisti už patirtas nuoskaudas.

Per ekspertizę jam nenustatyta psichikos sutrikimų. Pats jis nesugebėjo motyvuoti savo veiksmų, kodėl jis tai padarė, todėl ekspertams teko panagrinėti jo biografijos duomenis.

Tėvų skyrybos, motinos vedybos ir patėvio atsiradimas galėjo būti trauma dešimties metų vaikui. Tai gali būti suvokiama, kaip motinos išdavystė jo atžvilgiu. Per trumpas pertraukas tarp kalėjimo, kai buvo laisvėje, vėl nesusiklostė santykiai su moterimis. Prieraišumas kažkiek atsistatė įkalinimo įstaigoje, kur jis vedė, tačiau ir vėl stresas, nes ilgiems metams už nužudymą nuteista žmona siūlo skirtis.

Ekspertų vertinimu, paprastai po tokių įvykių apibendrinama, kad visos moterys tokios ir prieinama prie išvados, kad joms reikia tik sekso. Kalėjimo aplinka, subkultūra moterį traktuoja kaip sekso objektą.

„Teismo ekspertas, tyręs prievartautoją, kalba apie jo polinkį perkelti jaučiamą neapykantą moterims į atsitiktinių aukų užpuldinėjimus kone tose pačiose Klaipėdos vietose. Tačiau teisėjai konstatuoja, kad „vis tik nėra pagrindo teigti, kad teisiamasis jaučia neapykantą visoms moterims“, – stebėjosi K. Mišinienė.

Kalėjimų departamento pateikta informacija, kad V. Judeikis turėjo problemų su potencija, nes prieš pasimatymus su žmona jam būdavo skiriama vaistų potencijai gerinti, patvirtino recidyvisto kitokius pasitenkinimo metodus. Nusikaltimo metu jis nebuvo pajėgus atlikti normalaus lytinio akto, dėl šios priežasties tenkino lytinę aistrą kitokiu sąlyčiu.

Deja, teismas buvo kategoriškas, nes baudžiamasi procesas draudžia kaltinimą grįsti prielaidomis. Ekspertų pamąstymai juk tėra prielaidos. Teismo vertinimu, tokią hipotetinę prielaidą ekspertai iškėlė patys sau, mėgindami rasti atsakymą, kokie kaltinamojo motyvai galėjo pastūmėti jį tokiam elgesiui.

Teismas vertino ir ankstesnius nuosprendžius „kaltinamasis padaręs eilę nusikaltimų prieš moteris, kurių metu naudodavo fizinį smurtą, netgi sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, arba siekdamas tenkinti lytinę aistrą, arba užvaldyti turtą, smurtas niekada nebuvo apspręstas kitų motyvų“.

Tiesiog spontaniškai užplūdo pykčio banga pro šalį einančiai moksleivei, čiupo ir išžagino?

Terapija žagintojams menka

„Subendrinus bausmes – devyneri metai. Ir jokių nurodymų, kad jis bent dalyvautų elgesio keitimo programose ar privalomai bendrautų su terapeutu. Tikriausiai teisėjai puikiai žino, kad šalies kalėjimuose – jokių programų, jokios efektyvesnės pagalbos, keičiančios elgesį. Ką penitencinė sistema gali pasiūlyti? Anksčiau išeiti į laisvę, kad nuteistieji neužsibūtų, neprarastų įgūdžių, socialinių ryšių. Skamba ironiškai, tiesa?“ – pastebi K. Mišinienė, remdamasi ankstesniais V. Judeikio teistumais.

Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) informavo, kad 2012 m. aprobuota Seksualiai nusikaltusių asmenų terapijos programa (SeNAT). Tai yra grupinė motyvacinio interviu ir kognityvinės elgesio terapijos principais grįsta programa, trunkanti tris keturis mėnesius. Ši programa yra orientuota tik į asmenis, padariusius seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus.

Tarnybos vadovai aiškina, kad kiekvienam nuteistajam, remiantis jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, sudaromas individualus resocializacijos planas. Šiame plane numatomos resocializacijos priemonės, pavyzdžiui, tam tikrų specialistų konsultacijos, grupinės arba individualios elgesio pataisos programos, kurios atitinka nuteistojo kriminogeninius poreikius, t. y. jo patiriamas problemas, paskatinusias nusikalstamą elgesį.

Individualus resocializacijos planas yra sudaromas socialinių darbuotojų ir psichologų, o nuteistasis aktyviai įtraukiamas į jo resocializacijos planavimą.

LKT strateginėse veiklos gairėse 2022–2030 m. yra numatyta atlikti aprobuotų elgesio pataisos programų efektyvumo tyrimus, kurie leis įvertinti ne tik SeNAT programos, bet ir kitų programų poveikį tikslinėms grupėms.

Pavojus: K. Mišinienė atkreipia dėmesį, kad kalėjime elgesį taisančios programos neveikia ir visuomenė lieka neapsaugota nuo recidyvistų. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Klausimas dėl saugumo

Retas nuteistasis atlieka visą teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę. Jiems taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.

LKT aiškina, kad kitiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos gali būti taikomas, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema, jei padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami ir atlikę įstatyme nurodytą bausmės dalį.

Lygtinio paleidimo komisija, priimdama sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo, vertina jam taikytų resocializacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius.

V. Judeikio atveju, atrodo, programos, jei jis jose dalyvavo per visus penkis teistumus, nesuveikė mažinančiai nusikalstamo elgesio riziką.

KOPŽI vadovė kelia dar vieną opų klausimą. „Mus labai jaudinantis dalykas yra visiškas apsaugos dėl galimo susidūrimo su tokiu sadistiniu prievartautoju nebuvimas. Kas turėjo šiuo atveju informuoti miesto visuomenę, moteris, mergaites, kad pavojingas prievartautojas išėjo į laisvę, kad jis savo nusikaltimams renkasi būtent Dragūnų miškelį? Kalėjimas, teisėsauga, probacijos tarnyba sako: tikrai ne mes. Va, kai jis vėl užpuls kokią moterį, tada mes jau galėsime imtis priemonių, – problemą kelia K. Mišinienė. – Ir užpuolė. Nepraėjus nė savaitei po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, 47 metų penkis kartus teistas vyras, vedamas jį deginančios neapykantos visoms moterims, seksualiai susijaudinantis nuo aukų kraujo vaizdo, sužalojo ir išprievartavo jaunutę praeivę.“

Hipotetiškai kyla klausimas: o jei Lietuvoje būtų seksualinių nusikaltėlių registras? Jei ta moteris, kuri prasilenkė su V. Judeikiu, būtų jį atpažinusi pagal registro informaciją ir užuot mintimis pagailėjusi moters raudonu paltu, būtų elgusis visiškai kitaip, nes žinotų, kad prasilenkė su seksualiniu maniaku?

2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, kalėjimuose bausmę už seksualinius nusikaltimus atliko 244 asmenys.