Gamtosaugininkai pasišovė suskaičiuoti kiek iš tiesų Lietuvoje gyvena gandrų. Šių grakščių paukščių populicija Europoje smarkiai nyksta.

Vien Danijoje prieš dešimtmetį buvo aptiktos vos 1-3 poros šių paukščių. Tuo tarpu Lietuva garsėja šių paukščių perimvietėmis. Mūsų šalyje gyvena apie 10 proc. ES Baltųjų gandrų populiacijos.

Viena didžiausių – Pagėgių savivaldybėje Kucų kaimo pušyne esanti gandrų kolonija šiemet priglaudė 40 porų šių paukščių. Tiek lizdų ornitologai aptiko anksčiau kovų pamėgtoje miško vietoje. Po truputį išstūmę garnius, gandrai čia šiemet susuko įpsūdingą kiekį lizdų. Prieš keletą metų didžiausia laikyta Bitėnų kaime, kuris patenka į Rambyno regioninį parką, įsikūrusi gandrų kolonija, šiemet sulaukė mažiau sugrįžtančių gandrų. Visame Rambyno parke šiemet peri 51 gandrų pora.

Pernai Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais pradėjo įgyvendinti ES projektą "Baltojo gandro apsauga Lietuvoje".

Per keturis šio projekto įgyvendinimui numatytus metus bus atlikta baltųjų gandrų lizdaviečių inventorizacija.

Projekto metu taip pat bus keičiami ant elektros perdavimo stulpų tiek pačių paukščių gyvybei pavojingi, tiek elektros perdavimui trukdantys lizdai, bus keičiamos senos bei įrengiamos naujos lizdaviečių platformos ant pastatų.

Baltasis gandras– agrolandšafto paukštis, laikomas ekologiškos – žmonėms gyventi sveikos aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi. Gandrai beveik visada renkasi atviras vietas netoli vandens telkinių, lizdus krauna stambiuose medžiuose, esančiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, neretai užima specialiai jiems iškeltas platformas.
Vis daugiau gandrų apsigyvena netradicinėse vietose – ant įvairių stulpų, atramų, bokštų.
Anksčiau šis paukštis buvo gausus visoje Europoje, tačiau intensyvus antropogeninis poveikis aplinkai: buveinių keitimas ir naikinimas, pirmiausiai susijęs su perdėm intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių pastaraisiais dešimtmečiais sukėlė negrįžtamus pokyčius kraštovaizdyje. Tai nulėmė spartų baltųjų gandrų populiacijos mažėjimą vakarų Europoje, o kai kuriose šalyse ir visišką jų išnykimą. Ypač smarkus populiacijos sumažėjimas buvo stebėtas 1970–1990 m. Danijoje 1998–2001 m. buvo aptinkamos tik 1–3 poros, Švedijoje 1999–2000 m. – 3 poros, Belgijoje 1995–2000 m. – 45–46 poros.
Nors per 1990–2000 m. laikotarpį populiacija didėjo, tačiau dar nepasiekė prieš populiacijos skaitlingumo sumažėjimą buvusio lygio, todėl yra laikoma mažėjančia.
Mūsų šalyje peri mažiausiai 12 500–13 000 baltųjų gandrų porų. Ankstesniais metais buvo fiksuojami perinčios populiacijos gausos svyravimai: nuo 1974 iki 1984 m. bendras gandrų skaičius Lietuvoje buvo sumažėjęs 10 000 paukščių ir 1984 m. Lietuvoje galėjo perėti nuo 4126 porų iki 10180 porų.