Seniau žmonės gandrams įkeldavo aplūžusį vežimo ratą ar senas akėčias į audros nulaužtą medžio viršūnę arba ant daržinės stogo, kad tik gandrai arčiau apsigyventų. Tikėta: kurioje sodyboje peri gandras, tas ūkis bus sėkmingesnis, namus aplenks gaisrai.

Gandrai skirtingose Lietuvos vietose ar tarmėse vadinami įvairiai: starkas, gužas, gužutis, garnys, busilas, bacionas, didutis.

Gandrinėms būdingi bundančios gamtos stebėjimai ir spėjimai apie būsimąjį derlių, ūkio sėkmę, taip pat agrarinės magijos veiksmai. Buvo laukiama parskrendant gandro, sakyta, po sparnu parnešąs kielę, kuri baigianti išspardyti ledus.

Svarbu, kaip pirmą kartą gandrą pamatysi: jei skrendantį ir iš dešinės pusės, visi metų darbai vyksią spėriai. Šeimininkės ruošdavo vaišes: kanapinius pyragėlius, krekenų šaltanosius, rupiai sumaltų įvairių grūdų bandeles. Jomis būtinai dalydavosi su kaimynais – kad javai būtų daigūs.

Kaip ir visos šventės, Gandrinės smagiausios būdavo vaikams, o ir gandrą dažniausiai jie pirmi pamatydavo, lakstydami po laukus. Per Gandrines reikėdavo mikliai kulvirsčia – „šakardu“ persiversti, tada galima nepiktai ir paerzinti šį namų draugą: „Starkau Jonai, kogaga! Tavo pati ragana! Man bandelės nekepė, kad ir kepė – nedavė. Po tilteliu paslėpė.“ Dar ir taip: „Gandrai, gandrai, suk tekinį, atnešk vaiką šiųmetinį.“ Vienas iš kito vaikai pasišaipo, kai nepavyksta greitakalbe sklandžiai pasakyti: „Eina starkus pro tarpgubį.“

Artojams nuo Gandrinių privalu duoti pavakarius. Sakydavo: gandras juos atnešė, o rugpjūtį ir išsineš. Šeimininkas eidavo į klėtį, apžiūrėdavo javų sėklas aruoduose, pažarstydavo rankomis tarsi žadindamas iš miego. Tądien nieko neskolindavo iš namų, kitaip gyvuliai sirgsią; neliesdavo kiaušinių, nes paukščiukai išsirisią nesveiki, nedirbdavo žemės darbų.

Gandrinės sutampa su katalikų Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai švente. Dar šią šventę vadindavo Bičių diena. Bitininkai įkeldavo spietines, kad vasarą spiečiai toli nenuklystų. Tikėjimai ir iš jų kilę papročiai rodo šventės archajiškumą.

Kovo 26-ąją – paskutinį kovo sekmadienį, Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse kviečia nemokamai apsilankyti muziejuje ir pasveikinti tėviškėn sugrįžusius gandrus. „Gandrines, nors ir diena vėliau, kartu atšvęskime! Ilgai nesnauskime – nuo 12 val. pradėsime!“ – kviečia renginio organizatoriai.