Senąsias Klaipėdos kapines kasdien lanko tik šunys ir augintinius pasivaikščioti atvedę šeimininkai. Nors dar vasarą, pradėjus Minijos gatvės rekonstrukciją, darbininkai atvėrė senųjų klaipėdiečių palaikus, tinkamai jais pasirūpinti niekas neskuba.

Atvėrė palaidojimus

Vyresni klaipėdiečiai puikiai prisimena, kad dabartinėje Minijos gatvėje šalia „Progreso“ gamyklos buvo kapinės.

Istorikai tikina, kad jos buvo vienos pagrindinių Smeltės kvartale. Netoliese buvo dar keturios amžinojo poilsio vietos, tik mažesnės.

Teigiama, kad atkastosios kapinės buvo tvarkingos, turėjo aiškų išplanavimą ir veikė net po Antrojo pasaulinio karo.

Kai plėtėsi bendrovė „Progresas“, jos buvo uždarytos. Žmonės greičiausiai nebuvo perlaidoti, o antkapiai, metalinės tvorelės ir kryžiai dingo.

Po daugybės metų buvusios kapinės vėl priminė apie save, kai Minijos gatvę platinantys darbininkai atvėrė senus kaulus. Tuomet kreiptasi į archeologus. Šie iškasė 13 perkasų, nustatė buvusias kapinių ribas. Senosios Smeltės kapinės buvo maždaug 5 hektarų ploto. Konstatuota, kad ankstyviausi palaidojimai siekia XVIII amžiaus pradžią.

Vertybių sąraše neegzistuoja

Klaipėdoje yra 14 senųjų kapinių, kurios įregistruotos Kultūros vertybių registre. Smeltės kapinių tarp jų nėra.

Kai tik archeologai ištyrė vietovę, kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės paveldosaugininkus, informuodami apie esamą situaciją.

Ką toliau daryti, turi įvertinti Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

Tarybos narė Margarita Ramanauskienė sakė, kad posėdyje tas kapines nuspręsta įtraukti į Kultūros paveldo vertybių registrą, bet esą reikia patikslinti ribas, nes ten buvusios kelios kapinės.

„Reikia nustatyti vertingąsias savybes – laidojimo vietos turi archeologinę vertę, taip pat istorinę, kaip pagarbos vieta. Tiesiog ta vieta turėtų būti tvarkoma ir ten negalėtų vykti jokios statybos“, – teigė M.Ramanauskienė.

Gyvūnams – ne vieta

Smeltės kapinės ne tik pamirštos, maža to, jos oficialiai paverstos šunų vedžiojimo aikštele.

Teritoriją tyrinėjęs archeologas Egidijus Abromavičius pastebėjo, kad čia yra ir neoficialios naminių gyvūnėlių kapinės su antkapiais, kuriuose iškalti šunų vardai. Kai kuriems šunelių antkapiams panaudoti senųjų klaipėdiečių paminkliniai akmenys.

„Dabar ten stovi ženklas, kuris rodo, kad tenai yra šunų vedžiojimo aikštelė. Kai viskas bus oficialiai sutvarkyta ir perduoda Kapinių priežiūros tarnybai, teritorija bus paženklinta specialia lentele ir šunų aikštelė turėtų iš tenai dingti “, – patvirtino Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Butkuvienė.