Pažeidimų maistą gaminančiose ir juo prekiaujančiuose įmonėse mažėja. Specialistų teigimu, tam įtakos turi griežti produktų identifikavimo ir atsekamumo reikalavimai.

Sunaikino dvi tonas produktų

Veterinarijos savaitės, kuri kasmet vyksta birželio 14-20 dienomis, proga Klaipėdos apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo diskusiją „Mėsa ir mėsos produktų atsekamumas“.

Joje dalyvavo ne tik tarnybos specialistai, bet ir mėsa bei jos produktais prekiaujančios, gaminančios įmonės, gyvulių augintojų atstovai. Tarnyba nuolat tikrina tokias įstaigas.

Pernai atlikta 312 negyvūninio maisto gamybos įmonių, maisto produktų prekybos, viešojo maitinimo įmonių patikrinimų. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas pastarosioms.

Pasak Klaipėdos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Rimos Slaboševičienės, nustatyta 501 pažeidimas. Iš jų dėl maisto produktų – 103.

Pernai buvo uždrausta realizuoti 1 531 kilogramų produktų, dar 596 kilogramų produktų realizacija sustabdyta. Daugiausia dėl netinkamo jų ženklinimo, kai produktai gauti iš gamintojo netinkamai paženklinti, parduotuvėse kainų etiketėse nenurodoma vartotojui būtina informacija, pamestos ar nuplėštos produktų ženklinimo etiketės. Mažiausiai produktų sunaikinta dėl netinkamų laikymo sąlygų.

Kaimo parduotuvės pirmauja

Šių metų pirmo ketvirčių metu tarnyba atliko 52 maistu prekiaujančių ir jį gaminančių įstaigų patikrinimus. Daugiausia – 31 jų atlikta maisto prekių parduotuvėse, 17 – viešojo maitinimo įstaigos, 4 – negyvūninio maisto gamybos įmonėse. Nustatyta 80 pažeidimų.

Iš jų 19 proc. dėl maisto produktų pažeidimų. Tai yra pusantro procento mažiau nei praėjusiais metais. Šiemet uždrausta realizuoti 168 kilogramus produktų, 222 kilogramų realizacija sustabdyta.

Pernai Klaipėdos rajone užregistruota 18 skundų, iš kurių pagrįsti 4. Daugiausia vartotojai skundėsi dėl prekybos įmonių – 10. Iš jų pasitvirtino 2. Dėl gamybos įmonių gauti 2 skundai, pasitvirtino 1. Apie negeroves viešojo maitinimo įmonėse pranešimų gauta 6. Iš šių skundų pasitvirtino 1.

R.Slaboševičienė pabrėžė, kad su didžiaisiais prekybos centais problemų kyla nedaug. Dažniau pažeidimai nustatomi mažose kaimo parduotuvėse.

Vykdo griežtą kontrolę

Skerdykloms ir mėsos gamintojams taikomi ypač griežti reikalavimai.

Klaipėdos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža teigė, kad ypač didelis dėmesys skiriamas produkto atsekamumui – nuo fermos iki stalo.

Didelę reikšmę turi gyvūnų registras. Šios sistemos tikslas – užkrečiamų ligų prevencija ir kontrolė. Ji leidžia tiksliai pasakyti viską apie ES laikomus gyvulius – kiek jų yra, kur gimė, augo, kuo gydyti.

Visi į skerdyklą atvežami gyvuliai turi važtaraščius. Čia patikrinama jų sveikata. Kiaulės turi bandos, o galvijai, avys, ožkos – individualius numerius.

„Veršeliai geriau registruojami nei žmonės. Tik gimus ant jų ausų yra uždedamas indentifikasinis numeris. Vėliau jis perrašomas ant skerdenos“, – aiškino A.Bauža.

Skerdyklose jie yra patikrinami, o ant skerdenos uždedamas identifikacinis numeris. Jis rašosi ir ant pakuočių. Esant reikalui, pagal identifikavimo arba partijos numerį galima atsekti produkto buvimo vietą.

„Kiekvienoje skerdykloje dirba mūsų tarnybos specialistai, kurie užtikrina tinkamų produktų gamybą. Jų skaičius priklauso nuo įmonės dydžio. Be veterinarinio patvirtino numerio į rinką mėsa nepatenka“, – akcentavo A.Bauža.

Veterinarijos savaitės proga Klaipėdos apskrities Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mokiniams, studentams organizavo išvykas į skerdyklas, pieno gamybos įmones, diskusijas apie maisto produktus.