Labai gaila D. Ramoškaitės, kuri mirė itin tragiška mirtimi – prispausta lifto. Nuostabi menininkė, nuostabus žmogus, o baigtis tokia negailestinga ir žiauri. Gal po šios nelaimės bus padarytos išvados, kad menininkams reikalingos normalios, ne pavojingos patalpos dirbti. Nors, kaip sakoma, kiekvienam sava mirtis, bet tikimybė jos išvengti bent darbo aplinkoje turėtų būti užtikrinta.

Jolanta P.

Žmonės vis nepasimoko

Kad ir kiek rašyta straipsnių, vis tiek situacijos kartojasi. Dėl sukčių ir kaip jie išvilioja pinigus. Nejaugi žmonėms nekyla jokių klausimų, kai nepažįstamieji prašo jų asmens duomenų – ne tik vardo, bet ir kreditinės kortelės numerio, namų adreso, vaikų vardų ir kitų dalykų? Geriausia apskritai nekelti telefono ragelio nepažįstamajam. Jeigu labai svarbu, artimieji susisieks žinute, juk šiais laikais tai padaryti visai nesunku.

Albertas

Įžvalgos stebina

Jono kalnelyje, mano nuomone, yra aibė defektų, jie netaisomi, o jeigu taisomi, tai labai minimaliai. Vienur pataiso, kitur kažkas subyra, nukrenta. Vieta tikrai labai graži, daug žmonių ten vaikšto. Bet kur pasižiūrėsi, ten kažkas ne taip. Pavyzdžiui, metalinis tiltas per upę man neatrodo saugus, nors neva tvirtai padarytas, dar neišlupta nė viena metalinė plokštė, nė viena vinis. O kiek vaikų nubildėjo nuo vieno ten esančio takelio, irgi jau neįmanoma suskaičiuoti. Būtų padarę normalų, be kalnelių, būtų patogiau mažyliams dviratukais važinėti. O dabar vien traumos. Gal ir gera idėja to projekto, bet neteisingai išpildyta.

Darius

Kas atsakingas už saugumą?

Manau, kad Pirmojoje Melnragėje tikrai turėtų budėti bent vienas gelbėtojas. Ten renkasi labai daug žmonių, tad paskirti vieną žmogų neturėtų būti problema, ypač, kai gelbėtojų kasmet atrenka beveik 70. Kam priklauso ši teritorija, tas turėtų rūpintis ir paplūdimio lankytojų saugumu.

Vladas