"Klaipėdoje" paskaičiau rašinį "Parsidavę buvome visi, ne trumpai, o 50 metų" ir noriu pasakyti savo nuomonę. Sutinku su autoriumi. Kai sūnus norėjo stoti į aukštąją mokyklą, auklėtoja pasakė, kad, būdamas ne komjaunuoliu, neįstos. Teko tapti komjaunuoliu, įstojo į aukštąją, ją baigė, turi gerą darbą. Noriu pasakyti, kad tikėti Dievą reikia širdimi, popierėlis nereiškia, kad žmogus yra šioks ar toks. Ir sovietmečiu ėjome į bažnyčią, einame ir dabar, nepaisant to, ar buvome komjaunuoliai. Ne popierėlyje esmė. Man nepatinka, kad verčia paminklus. Kas dabar bežino, gal mirdamas P.Cvirka atsiprašė Dievo, kaip tai padarė S.Nėris. O žmonės ją vis dar vadina negražiais vardais. Skaičiau, kad prieš mirtį poetė atliko išpažintį. Gal Dievas jai atleido, kaip tam vagiui ant kryžiaus. Ateizmo laikas buvo labai bjaurus. Pažinojau moterį, kuri negalėjo net per mamos laidotuves bažnyčioje būti, bijojo, kad nebūtų įskųsta. Tegu teisia Dievas, o ne mes. Skaitau kanauninko J.Grubliausko knygelę "Anapus materijos". Didieji mąstytojai sako, kad yra aukščiausiasis protas. Net mokslininkai pripažino Dievo buvimą, o mūsų jaunimo dievas yra kompiuteris. Jiems sunku priimti tai, ko negali pačiupinėti ar matyti. Ir šventasis Augustinas pradžioje netikėjo, o paskui tapo šventuoju. Todėl ir kartoju, kad teisti gali tik Dievas. Paminklų vertimas nepadarys mūsų geresnių.

Klaipėdietė

TV kanalai – lyg svetimi

Stebiuosi, kad mūsų televizijos kanalai, patys sau prisipaišantys "geriausių", "žiūrimiausių" ir kitokių titulų, nuolat rodo rusišką šlamštą. Kažkokius ekstrasensus, aiškiaregius, užkalbėtojus, menkaverčius filmus. Toks jausmas, kad televizininkai išsikėlė sau tikslą bukinti Lietuvos žmones. Žinoma, galima pasakyti: "nepatinka, nežiūrėk", bet juk yra ligotų, senyvų žmonių, kurie ištisas dienas sėdi namie. Taip jiems brukamos į galvas nesąmonės. Todėl po rinkimų stebimės, kad vėl išrinkome ne tuos. Kad ir kaip dalis visuomenės bara nacionalinį transliuotoją, tikra tiesa, kad per šį kanalą niekalo nepamatysi.

Aldona