Papelijusioje pajūrio Mūzų gildijoje netikėtai sužibo nauja akinanti poezijos Žvaigždė. Ne šiaip sužibo, o pasauliui tėškė žinią – štai aš toks atsiradau. Ir šis stebuklas apsireiškė ne kokioje bibliotekoje ar teatre, bet valdžios rūme. Radosi ten poetas, sau pačiam netikėtai apie sportą pratrūkęs eilėmis, gerai, kad ne keiksmais, nes tai – dažnesnė diagnozė nei rimuoti nenusisekusias varžybas anapestu, daktiliu ar dar baisiau – hegzametru. Taigi naujasis savamokslis Liapis Trubeckojus kirto I.Ilfo ir J.Petrovo "Dvylikos kėdžių" herojų, kuris kasryt į darbininkų ir valstiečių laikraščio redakciją nešdavo savo meną apie legendinį Gavrilą: "Gavrila buvo biurokratas ir dirbo jis biurokratu./Gavrila buvo geras vyras, mylėjo savo žmoną jis./ Varvara, niekinu tave. Patelė tu, ir dar kalė, be to". Mūsiškis Liapis iššoko kur kas aukščiau. Jis savo talentą išklojo knygoje, kurios neaptikę prekyboje, jau beveik supanikavo gerbėjai. Ramiai, ponai, kreipkitės į poetą ir jis jums šią odę įteiks su autografu.

Reikšmingi pastebėjimai

Jeigu vyras dovanoja gėlių be priežasties, vadinasi, priežastis vis dėlto yra.

Varžtas, įkaltas plaktuku, laikosi stipriau, negu vinis, įsukta atsuktuvu.

Kai moteris sako, kad neturi kuo apsirengti, vadinasi, nebeliko naujų rūbų. Kai tą sako vyras, vadinasi, nebeliko švarių drabužių.

Jeigu jums ilgai neskambina giminaičiai ar draugai, vadinasi, jiems viskas gerai.

Gerai ne ten, kur mūsų nėra, o ten, kur niekada ir nebuvo.

Jums padėti ar netrukdyti?

Apmaudu, kai tavo svajonės išsipildo kitiems!

Tausokite tėvynę – atostogaukite užsienyje.

Nostalgija, kai norisi sugrįžti, o nėra kur.