Vyras yra vienas iš penkių asmenų, kaltinamų terorizmu, kai užpernai liepą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę (JK) ir Lenkiją buvo išsiųsti keturi siuntiniai, kurių trys užsidegė ir suniokojo įmonių turtą.
Kaip rašė BNS, ši byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, pirmas posėdis joje numatytas balandžio 17-ąją.
Teisėsaugos duomenimis, nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU), kurios atstovai šiuo metu nepasiekiami, o atsakomybėn traukiami asmenys yra vykdytojai, tarpininkai.
Tačiau A. Šuranovas tvirtina nežinojęs, kad jo išsiųstose keturiose dėžėse buvo užsidegantys užtaisai, o nurodymus dėl siuntinių davė Rusijos žvalgyba, trečiadienį pranešė britų transliuotojas BBC.
„Niekada nebūčiau su tuo sutikęs, nes manau, kad tai baisu. (...) Manimi pasinaudojo“, – sakė kaltinamasis.
Vyro teigimu, jam perduotos siuntos nebuvo kuo nors neįprastos, nepriminė užsidegančių įrenginių.
„Nebuvau viso to dalis, nedirbu GRU. (...) Aš nesu šnipas“, – BBC tvirtino A. Šuranovas.
Jis teigė, kad net už milijoną dolerių nebūtų sutikęs siųsti sprogmenų, nes „jokia suma negali kompensuoti laisvės“.
BBC duomenimis, A. Šuranovui už poros valandų darbą išsiunčiant siuntas buvo pasiūlytas 150 eurų atlygis, o atlikus užduotį faktiškai sumokėta 280 eurų.
Užsakymą išsiųsti dėžes kaltinamasis nurodė gavęs per „Telegram“ pokalbių programėlę iš seno pažįstamo Rusijoje slapyvardžiu „HK“, kurio tapatybės A. Šuranovas teigė nežinantis.
„Vienas kitą vadiname „broliu“ arba „draugu“. (...) Žinau, kad jis žino, kur gyvenu“, – BBC sakė kaltinamasis.
Transliuotojo pateikiamais tyrėjų duomenimis, „HK“ yra Moldovos pilietis, gyvenantis Krasnodare, Rusijoje.
Kitas neatskleistos tapatybės asmuo slapyvardžiu „Warrior“ per „Telegram“, anot BBC, davė nurodymus ukrainiečiui Vladislavui Derkavetsui siuntose aktyvuoti padegamuosius įrenginius.
Žurnalistė su A. Šuranovu susitiko Vilniaus centre. Po to, kai pusantrų metų buvo sulaikytas, dabar kaltinamajam skirta intensyvi priežiūra, jam uždėta elektroninė apykojė.
BBC duomenimis, 2022-aisiais A. Šuranovas buvo paleistas už užstatą dėl su Rusija siejamos sukčiavimo schemos Lenkijoje, 2016 metais Danijoje nuteistas už bandymą įgyti papuošalų vogtomis mokėjimo kortelėmis.
Vyras pripažįsta kriminalinę praeitį, tačiau menkina savo vaidmenį šiose nusikalstamose veikose.
Kaip rašė BNS, užsidegančių siuntų byloje kaltinimai dalyvavimu teroristinėje grupėje ir teroro aktų vykdymu be A. Šuranovo pareikšti Daniilui Jenciui, Vasilijui Kovačui, Vadymui Borsukui ir Eldarui Salmanovui.
Šiuos asmenis teisėsauga sieja su keturiais siuntiniais, 2024-ųjų liepą iš Lietuvos išsiųstais į JK ir Lenkiją.
Vienas siuntinys užsidegė Vokietijoje, Leipcigo oro uoste prieš jį pakraunant į lėktuvą, antras – sandėlyje JK, trečias – vilkike, jį atgabenusiame į Lenkiją, o ketvirtas, taip pat gabentas sausumos transportu, neužsidegė prietaisui sugedus.
Anot kaltinamojo akto, Britanijoje padegimas sukėlė beveik 400 tūkst. eurų, Vokietijoje – 126 tūkst. eurų, Lenkijoje – beveik 62 tūkst. eurų žalą.
Užtaisai su aktyvavimo įtaisais buvo paslėpti masažinėse kaklo pagalvėlėse. Tuo metu higienos priemonių tūbelėse buvo slepiamas termitas – itin aukštą temperatūrą degdama pasiekianti medžiaga
Pareigūnų duomenimis, užtaisai ir pagalbinės degios medžiagos buvo atgabentos iš Rusijos.
Lietuvos teisėsauga šiame tyrime yra paskelbusi tarptautinę penkių įtariamųjų – Andrejaus Baburovo, Daniilo Gromovo, Tomo Dovgano Stabačinsko, Viačeslavo Aliochino ir Aleksandro Kasjano paiešką.
Du iš jų siejami su 2024-ųjų gegužę įvykdytu parduotuvės „Ikea“ padegimu Vilniuje.
Eurojusto duomenimis, tyrime iš viso nustatyti 22 asmenys, manoma, veikę Rusijos žvalgybos struktūrų interesais ir naudai.
Dauguma jų gyvena Rusijoje, Moldovoje, Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje sudėtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis.
Pasak teisėsaugos, keli su ja bendradarbiaujantys asmenys yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Naujausi komentarai