Dar per 77 eismo įvykius žmonės nukentėjo. Sužeisti 97 eismo dalyviai: 33 vairuotojai (šeši motociklų, du mopedų, lengvojo keturračio motociklo), 26 keleiviai, devyniolika dviračių ir keturi elektrinių paspirtukų vairuotojai, keturiolika pėsčiųjų (šeši pėsčiųjų perėjose), vienas kitas eismo dalyvis.

Tarp nukentėjusiųjų – 21 nepilnametis (devyni keleiviai, keturi pėstieji, iš jų trys – pėsčiųjų perėjose, trys dviračių, du elektrinių paspirtukų ir du mopedų, motociklo vairuotojai).

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės eismo įvykių, kuriuose būtų nukentėję žmonės, pirminiais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, neįvyko.

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko dviem įvykiais daugiau, žuvo žmonių dviem daugiau, sužeista septyniais daugiau.

Tarp pagrindinių eismo įvykių priežasčių – nepasirinktas saugus važiavimo greitis, dviračių vairuotojų padaryti pažeidimai, reikalavimo duoti kelią važiavimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei nevykdymas, saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės nesilaikymas ir kita.

Eismo įvykių informacinėje sistemoje per savaitę įregistruota 413 eismo įvykių. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 5 proc. visų įvykių.

Transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais atvejų – 80, iš jų dviejuose nukentėjo žmonės (Kauno rajono Gervėnupio kaime – pėsčiasis, vedęsis šunį, Akmenės rajone, krašto kelyje Naujoji Akmenė–Venta – lengvojo automobilio keleivė).

Šiais metais mūsų šalyje eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 57 žmonės (15, arba 21 proc., mažiau nei 2021-aisiais per tą patį laikotarpį). Tarp žuvusiųjų: 27 vairuotojai (šeši motociklų, po du krovininių automobilių ir keturračių motociklų), keturiolika keleivių (du mažamečiai), keturiolika pėsčiųjų (devyni – tamsiuoju paros metu, du – pėsčiųjų perėjose), du dviračių vairuotojai.