„Iš pastarosios paros gaisrų analizės matome, kai tai, ko gera, nesusiję su kūrenimu, tai susiję su socialinėmis problemomis ir gyvenimo būdu. Jeigu kalbėti apie gaisro aplinkybes – koks pastatas, kas vyko iki gaisro ir kokie žmonės ten buvo, tai, mūsų nuomone, toks įvykis negalėjo atsitikti, nes tai nebuvo gyvenamosios paskirties pastatas, atitinkamas žmonių gyvenimo būdas“, – BNS antradienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Ukmergės rajone, Antakalnio kaime, per gaisrą buvusių dirbtuvių pastate žuvo trys žmonės, dar vienas stipriai apdegė.

„Faktas tas, kad išvakarėse buvo trikdoma viešoji tvarka, pirminiais duomenimis mūsų duomenimis, ten ir policija buvo atvykusi“, – teigė M. Kanapickas.

Tai, ko gera, nesusiję su kūrenimu, tai susiję su socialinėmis problemomis ir gyvenimo būdu.

Pasak jo, kaimo vietovės labai išsiskiria žmonių žūtimis. Sausį-lapkritį miestuose žuvo 22 žmonės (31 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 49 (69 proc.).

„Jeigu žmonės girtauja, tarp girtaujančių pasitaiko ir fizinę negalią turinčių žmonių, klausimas – kaip tie neįgalūs žmonės atsiduria tokioje aplinkoje? Juk jie turi būti prižiūrimi? Yra socialinės paslaugos sritis, turi būti rūpinamasi tokiais žmonėmis. Natūralus klausimas, kaip tas žmogus būna vienas be priežiūros?“, – teigė M. Kanapickas.

Jis sako, kad ugniagesiai savivaldos atstovų, socialinių darbuotojų ne kartą prašė pastebėjus vienišus, neįgalius asmenis, juos informuoti.

„Mes rasim laiko, nuvažiuosim ten ir įrengsim dūmų detektorių“, – sakė PAGD atstovas. 

Pirmadienio paryčiais, apie 5.19 val., Kėdainių rajone, Petkūnų kaime, užgesinus gaisrą gyvenamajame name, gaisravietėje rastas mirusios, galbūt 89 metų moters apdegęs kūnas.

Antradienio naktį, apie 1.47 val., Kauno rajone, Garliavoje, užgesinus gaisrą name, gaisravietėje rastas apdegęs mirusio 53 metų vyro kūnas.