Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai be koncerno buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio, kaltinimai pateikti dabar Seimo nario pareigas einančiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui bei trims buvusiems parlamentarams – Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui.

Jie, išskyrus G. Steponavičių, kaltinami įvairia forma gavę kyšių iš „MG Baltic“ atstovų už koncernui naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą. G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

Bylos nagrinėjimas eina link pabaigos, penktadienį savo kalbas baigė sakyti kaltinamųjų advokatai.

Kaltinamųjų advokatai sako, kad byloje nepateikta įrodymų kaltei pagrįsti ar jų klientų veiksmai nepagrįstai kriminalizuoti.

Kaltinimuose Seimo nariui V. Gapšiui rašoma, kad, būdamas Seimo nariu, taip pat  Darbo partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariu, 2015 metų rudenį jis per susitikimus su R. Kurlianskiu restoranuose, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų susitarė priimti atlygį už koncernui „MG Baltic" naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad R. Kurlianskis siekė, jog 2016 metais V. Gapšys pats arba per Darbo partijos Seime seniūną Kęstutį Daukšį galbūt paveiktų tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto nukėlimo į pavasario sesiją 2016-siais.

Kaltinimai V. Gapšiui taip pat susiję su galimu poveikiu tuometinei žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, kad ši priimtų ar duotų nurodymą priimti koncernui „MG Baltic“ naudingus sprendimus tuometinėje Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje.

Prokuratūra įtaria, jog siekta, kad V. Gapšys paveiktų ir tuometinę Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Dangutę Mikutienę, jog ši sutiktų su Žilvino Padaigos skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

V. Gapšį prokuroras prašo pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu ir skirti pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat prašoma valstybės naudai išieškoti paimtų nematerialių kyšių vertę atitinkančią sumą – 27,1 tūkst. eurų, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti šiam politikui teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas, skiriamas pareigas septyneriems metams.

Teisėsaugos manymu, R. Kurlianskis, 2015–2016 metais iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V. Gapšiui.

Bylos duomenimis, už dalį šios sumos padarytos nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per koncernui priklausančias televizijas, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.

V. Gapšio advokatas Mindaugas Barkauskas teisme sakė, kad jo klientas nežadėjo ir neketino daryti įtakos kitiems politikams, o R. Kurlianskis neprašė to daryti, V. Gapšys nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų.

Teisėsauga rinko tik tendencingus įrodymus, sako advokatas

Buvusio Seimo nario Š. Gustainio gynėjas Aleksandras Doroševas Vilniaus apygardos teisme sakė, kad jo klientui pateiktas kaltinamas surašytas formaliai, neatskleidžia turinio, remiasi tik tendencingais įrodymais.

„Byloje nepateikta jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių Šarūno Gustainio susitarimą su Raimondu Kurlianskiu dėl duodamo kyšio. Taip pat nepateikta jokių įrodymų dėl Šarūno Gustainio veiksmų, prašymų ar provokavimo gauti tokį kyšį“, – sakė eksparlamentaro advokatas.

Byloje nepateikta jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių Šarūno Gustainio susitarimą su Raimondu Kurlianskiu dėl duodamo kyšio.

Kaltinimuose nurodyta, kad 2015 metų liepą iš koncerno žiniasklaidos įmonei priklausiusios sąskaitos į Seimo nario Š. Gustainio įsteigtos su Liberalų sąjūdžiu susijusios viešosios įstaigos Taikomosios politikos instituto sąskaitą pervestas 8,7 tūkst. eurų kyšis, užmaskuotas kaip parama viešajai įstaigai.

Bylos duomenimis, 2015 metų spalį, R. Kurlianskis, susitikęs su tuometiniu Seimo nariu Š. Gustainiu, pastarajam perdavė koncernui naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą.

Įtariama, kad Š. Gustainis, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą, 2015 metų spalį – lapkritį Seime kaip savo registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo už šio teisės akto projekto priėmimą. Jis siūlė sušvelninti Lietuvos banko įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą ir patikrinimo reglamentavimą bei balsavo už šį projektą.

Kaltinime nurodyta, kad kyšio pinigai panaudoti nuo 2016 metų sausio iki tų pačių metų balandžio vykusių Liberalų sąjūdžio narių mokymų „Ready to win“ daliai išlaidų padengti.

Vėliau Vyriausioji rinkimų komisija pripažino Liberalų sąjūdį šiurkščiai pažeidus įstatymus, dėl to partijai neskirta pusmečio valstybės biudžeto dotacija – beveik 395 tūkst. eurų.

Eksparlamentarui Šarūnui Gustainiui prokuratūra pasiūlė skirti daugiau kaip 28 tūkst. eurų baudą, išieškoti dar 8,7 tūkst. eurų kaip netiesiogiai gautą kyšį, bei atimti teisę eiti pareigas viešajame ar privačiame sektoriuje penkerius metus.

G. Steponavičiaus kaltinimus lygino su V. Matuzo byla

Šioje byloje buvęs parlamentaras liberalas G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių. Jam prokuroras siūlo skirti beveik 7 tūkst. eurų baudą ir uždrausti eiti pareigas septynerius metus.

G. Steponavičius įtarimų sulaukė būdamas 2012–2016 metų kadencijos Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotoju, partijos valdybos ir tarybos nariu.

„Šioje byloje Gintarui Steponavičiui inkriminuota, jog jo piktnaudžiavimu padaryta didelė neturtinio pobūdžio moralinė žala Lietuvos valstybei ir Seimui, nes taip buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas“, – teismui yra sakęs prokuroras Justas Laucius.

Pasak prokuroro, žalą patyrė ir Liberalų sąjūdis, nes šios politinės partijos veikla, deklaruojami veiklos principai bei vertybės buvo diskredituoti, kilus rezonansui, visuomenėje sumenkintas šios politinės partijos autoritetas ir įvaizdis, prarastas žmonių pasitikėjimas šia politine partija ir taip pakenkta šio juridinio asmens reputacijai.

Tuo metu G. Steponavičiaus advokatas Rimgaudas Černius mano, kad buvęs politikas turi būti išteisintas. Jis savo kliento bylą lygino su kito Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo byla, pastarasis kaltintas esą savinosi pinigus per labdaros fondą.

Šioje byloje prokuratūra bandė įrodyti, kad V. Matuzas faktiškai vadovavo labdaros fondui, o jam aukoję verslininkai sulaukė politiko paramos Seime. Dėl šių kaltinimų V. Matuzas buvo išteisintas visų instancijų teismuose.