Pereiti į pagrindinį turinį

Darbo partijos byloje – šūsnis skundų

2016-05-06 05:39
BNS inf.

Proceso dalyviai Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje aktyviai naudojosi teise paduoti kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui – teismas gavo šūsnį skundų, tačiau nagrinės ne visus.

B. Barausko / BFL nuotr.

Nuosprendį apskundė nuteistasis Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, taip pat nuteistas „darbietis“ Seimo narys Vytautas Gapšys, Darbo partija, Generalinė prokuratūra, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio fondo valdyba. Pastarosios dvi institucijos byloje buvo civilinėmis ieškovėmis, teismas jų skundų nagrinėti nepriėmė. Dėl kitų skundų priėmimo nagrinėti spręs AT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija.

V.Uspaskichas prašo panaikinti nuosprendį dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, už kurį jam skirta 6,8 tūkst. eurų bauda.

Nuteistojo advokatas Algirdas Miškinis BNS sakė, kad nors jo klientas jau sumokėjo Apeliacinio teismo skirtą baudą, jam tai netrukdo ginčyti nuteisimo.

„Prašo peržiūrėti, ar teisingai buvo pritaikyta teisės norma“, – BNS sakė gynėjas.

Panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą dėl apgaulingos apskaitos teismo prašo ir partijos buvusios finansininkės Marinos Liutkevičienės advokatas Marius Zabita.

„Argumentuoju tuo, kad jeigu teismas mano, jog jeigu buvo dviguba buhalterija, M.Liutkevičienė nevedė tos kitos buhalterijos, tai ji negalėjo apskaityti duomenų, kurių ji neturi. „Baltąją“ buhalteriją tikrai vedė M.Liutkevičienė, o jeigu N.Steponavičiūtė aiškina, kad vedė „juodąją“, tai ją ir turi bausti“ ,– BNS sakė advokatas.

N.Steponavičiūtė yra pagrindinė liudytoja Darbo partijos byloje, ji nuo atsakomybės atleista dar ikiteisminio tyrimo metu.

Tuo metu AT atsisakė priimti „Sodros“ Vilniaus skyriaus ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinius skundus.

Teismas „Sodrai“ pranešė, kasacinis teismas negali tenkinti civilinio ieškinio pats jį išnagrinėdamas, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliko jį nenagrinėtą.

„Iš naujo kasacinis skundas nebus teikiamas. Kai byla bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bus svarstoma dėl civilinio ieškinio pareiškimo civilinio proceso tvarka“, – BNS sakė „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis.

AT balandį nutartimi atsisakė priimti ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą. Teismas paaiškino, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu – ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Iš naujo įrodymų netiria bei faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Po šios nutarties Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė kitą kasacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo vasario 1 dieną priimtą nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. To paties prašo ir skundą padavusi Generalinė prokuratūra.

Valstybinė mokesčių inspekcija BNS pranešė, kad, teikdamas kasacinį skundą, mokesčių administratorius remiasi Aukščiausiojo Teismo Senato patvirtinta Teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga.

Joje konstatuota, kad Baudžiamojo kodekso 219–223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis paprastai turtinė žala valstybei padaroma nesumokėjus mokesčių ir nurodoma, kad kartais teismai neteisingai laiko, kad kai kuriomis iš šių nusikalstamų veikų žala valstybei, nesumokėjus mokesčių, nepadaroma, todėl netiksliai pritaikomos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio nuostatos.

Jomis nurodoma, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis yra išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veiklos. Tačiau šiuo atveju kaltinamieji buvo išteisinti tik dėl sukčiavimo, bet pripažinti kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdiktas Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje bus galutinis ir neskundžiamas.

Trijų mėnesių kasacinio skundo padavimo terminas baigėsi gegužės 1 dieną.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų