Danijos pilietis Bjarke Gallo Berneris Schultzas (Bjarkė Galo Bernaras Šulcas), kuris Lietuvoje buvo nuteistas už studentės išžaginimą ir kitoje byloje buvo teisiamas dėl savo mažametės dukters tvirkinimo, nuosprendžio nebaigtoje nagrinėti byloje neišgirs - ji nutraukta dėl senaties.

Iš prokuratūros Vilniaus apygardos teismui pateiktų duomenų matyti, kad Danija 2014 metų liepą atsisakė savo pilietį išduoti Lietuvai. Tuo metu šiemet gegužės 11 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė užsieniečio bylą dėl kaltinimų seksualiai išnaudojus savo dukrą. B.G.B.Schultzui dėl mažametės tvirkinimo ir disponavimo vaikų pornografija grėsė nelaisvė iki penkerių metų. Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pastaroji byla dėl senaties nutraukta pagrįstai ir pažėrė priekaištų prokuratūrai, kad ši 2013 metais, sužinojusi apie kaltinamojo suradimą Danijoje, nesiėmė būtinų veiksmų.

2013 metų birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė kaltinamojo buvusio Skandinavų verslo centro vadovo paiešką. Ji paskelbta kaltinamajam nepasirodžius posėdyje. Danijos pilietis taip pat du kartus neatvyko į teismo psichiatrinę ekspertizę.

Šiemet apylinkės teismas šią B.G.B.Schultzo bylą nutraukė dėl senaties. Vilniaus apygardos prokuratūra nutartį apskundė apygardos teismui ir paprašė skirti suėmimą. Tačiau teismas prokuroro argumentų nepalaikė.

Danijos pilietis buvo kaltinamas nuo 2006-2008 metais bute Vilniuje savo dukrai, kuriai tuo metu buvo 3-5 metai, demonstravęs savo nuogą kūną, jai matant masturbavosi, žiūrėjo pornografinio turinio filmus, vaiko akivaizdoje lytiškai santykiavo su kitu asmeniu. Vyro kompiuterius apžiūrėję policininkai juose aptiko daugiau nei šimtą pornografinio turinio nuotraukų, kuriose vaizduojamas vaikas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje konstatavo, jog B.G.B.Schultzas slapstėsi nuo 2013 metų birželio 28 dienos, kada buvo paskelbta jo paieška, iki 2013 metų spalio 14 dienos, kai Lietuva gavo raštą iš Danijos Teisingumo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas ieškomojo buvimo vietos nustatymo data laikė Danijos Teisingumo ministerijos raštą, kuriuo, teismo teigimu, konstatuotas kaltinamojo suradimo bei jo apklausos faktas, surašymo dieną.

Tačiau prokuratūra mano, kad teismas minėtu Danijos ministerijos raštu vadovautis kaip dokumentu, kurio pagrindu buvo nustatomas sustojusio senaties termino eigos atsinaujinimas, negalėjo.

Danija šiuo raštu Lietuvai pranešė, kad B.G.B.Schultzas buvo apklaustas ir yra renkami jo medicininiai dokumentai, tačiau, prokuroro vertinimu, šiame dokumente nėra nurodoma, kad kaltinamasis buvo sulaikytas, ar kad jis pats atvyko į ikiteisminio tyrimo instituciją, taip pat neaišku, ar jam buvo paskirta kokia nors kardomoji priemonė.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Liutauro Rudzevičiaus nuomone, Lietuvos įstatymai būtent nuo minėtų aplinkybių - sulaikymo arba atvykimo į teisėsaugos instituciją - nustatymo dienos yra toliau tęsiamas sustojusios senaties termino eigos skaičiavimas.

Jo manymu, apylinkės teismas nepagrįstai sustojusio senaties termino eigos atsinaujinimo įrodymu laikė raštą, kuriuo konstatuojamas faktas apie Danijos piliečio apklausą ir medicininių dokumentų rinkimą.

Prokuroras mano, jog nagrinėjamu atveju minėtas raštas neturėtų būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu sustojusios senaties eigos termino atsinaujinimą ir šio rašto data neturėtų būti vertinama kaip senaties termino atsinaujinimo atskaitos taškas. Apie tikslią datą, kada buvo atlikta B.G.B. Schultzo apklausa, minėtame rašte duomenų nėra pateikiama. Nagrinėjant bylą dėl išdavimo Lietuvai laisvės apribojimas jam nebuvo skirtas.

Prokuroras skunde teigė, kad nors kaltinamasis ir buvo apklaustas Danijos teisėsaugos institucijų, jis Lietuvos teisėsaugos institucijoms buvo nepasiekiamas, nebuvo įmanoma atlikti jokių procesinių veiksmų. L.Rudzevičius atkreipė dėmesį, kad B.G.B. Schultzas po išvykimo iš Lietuvos, keitė savo pavardę ir tokiu būdu sąmoningai slapstėsi nuo baudžiamojo persekiojimo.

Prokuroro nuomone, įvertinus šias nurodytas aplinkybes pagrįstai teigtina, jog senaties termino eiga neturėjo atsinaujinti, vien sužinojus, kad Danijos teisėsaugos institucijos atliko vyro apklausą bei renka jo medicininius dokumentus. Dėl šių priežasčių teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias senaties instituto taikymą.

Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Apygardos teismas mano, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo kaltinamas užsienietis, jų padarymo metu buvo priskiriamos nesunkioms nusikalstamoms veikoms, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl abiejų nusikalstamų veikų buvo penkeri metai.

„Taip pat teismas pagrįstai pažymėjo, kad nauja nusikalstama veika po šioje baudžiamojoje byloje įkalintų veikų nebuvo padaryta (kita nusikalstama veika, dėl kurios B.G.B.Schultzas vėlesniu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, buvo padaryta tarp šioje byloje jam įkaltintų veikų ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nenutraukia“, - rašoma nutartyje.

Teismas konstatavo, kad B.G.B.Schultzas nuo teisėsaugos institucijų slapstėsi nuo 2013 birželio 28-osios iki 2013 metų spalio 14 dienos.

„Teismų praktikoje laikoma, kad nustatyti, jog asmuo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, pakanka vieno tyčinio kaltininko veiksmo, šiuo atveju gyvenamosios vietos pakeitimo. Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu senaties termino eiga pagrįstai buvo pripažinta sustojusia ir minėtas tarpas nuo jo pasislėpimo iki suradimo pagrįstai nebuvo įskaičiuotas į senaties termino trukmę“, - paskelbė teismas.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad senaties termino eiga neturėjo atsinaujinti, vien sužinojus, kad Danijos Karalystės teisėsaugos institucijos atliko B.G.B. Schultzo apklausą bei renka jo medicininius dokumentus. Taip pat pažymi, kad Danijos rašte nebuvo nurodoma, kad B.G.B. Shultzas būtų sulaikytas, kada atvyko pas ikiteisminio tyrimo instituciją, neaišku, ar jam buvo paskirta kokia nors kardomoji priemonė.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas atsinaujino 2013 metų spalio 14 dieną, o aplinkybė, kad negauta duomenų, ar kaltinamajam Danijoje buvo taikytos kardomosios priemonės, nesudaro pagrindo teigti, kad senaties termino eiga neturėjo būti atnaujinta.

„Atskirų valstybių baudžiamieji, baudžiamojo proceso įstatymai gali numatyti skirtingas poveikio priemones asmeniui, kuris slepiasi nuo bylą nagrinėjančio teismo, todėl prokuroras, formaliai gramatiškai aiškindamas LR BK 95 str. 4 d. nuostatas ir siedamas senaties termino atnaujinimą išimtinai su asmens sulaikymu, sudaro prielaidas klaidingam baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų aiškinimui“, - paskelbė teismas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas yra konstitucinė prokuroro pareiga ir prokuroras yra atsakingas už tai, kad būtų pašalintos procesinės kliūtys, trukdančios ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme. Teismo vertinimu, prokuroras nepateikė duomenų, kokių konkrečių, objektyvių ir skubių veiksmų imtasi, jis tik formaliai nurodė, kad, neatlikus procesinių veiksmų su ieškomuoju, senaties termino eiga negali būti atnaujinama.

Apygardos teismas konstatavo, kad nuo to momento, kai vyras buvo surastas Danijos teisėsaugos institucijų ir jų apklaustas, jis nėra laikomas besislapstančiu asmeniu, nes jo buvimo vieta Lietuvos teisėsaugos institucijoms buvo žinoma. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad B.G.B. Schultzas suprato, siekė ir galėjo numatyti, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras ar teismas jo buvimo vietos sužinojimo fakto neprilygina slapstymosi nuo teismo nutrūkimui.

„Tai, kad nustatytu terminu nebuvo imtasi atitinkamų baudžiamojo proceso įstatymuose numatytų priemonių, dėl ko suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, negali būti aiškinama B.G.B.Shultzo nenaudai“, - nusprendė teismas.

2012 metų gegužę sostinės apylinkės teismas Danijos pilietį B.G.B.Schultzą pripažino kaltu dėl merginos seksualinio prievartavimo ir išžaginimo. Šioje byloje danui skirta reali trejų metų nelaisvės bausmė, tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjo, nes užsienietis pateikė skundą ir byla nagrinėjama apeliacine tvarka. Kol apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjo, nuteistajam taikytos kardomosios priemonės: asmens dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. B.G.B.Schultzui buvo privaloma kiekvieną savaitę registruotis policijos įstaigoje.

Tyrimo metu danas kurį laiką buvo suimtas, todėl suėmimo laikas įskaitytas į bausmės laiką.

Iš B.G.B.Shultzo nukentėjusiai priteista 180 eurų turtinės ir 11 tūkst 584 eurai neturtinės žalos. Nukentėjusiajai jis taip pat turės sumokėti 3 tūkst. 475 eurus, kuriuos ji išleido teisinei pagalbai.

Bylos duomenimis, Skandinavų centro vadovas 2009-ųjų gegužės pabaigoje viename sostinės Klaipėdos gatvės butų laikė uždarytą merginą ir ją žagino bei seksualiai prievartavo.