Šią savaitę Strasbūro teismas priėmė atitinkamą sprendimą byloje pagal nuteistųjų skundą.

„Teismas nusprendė, jog Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už prekybą žmonėmis, nėra dviprasmiškas, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interpretacija buvo tiksli ir nuosekli bei neišplėsta tiek, kad taptų subjektyvi“, – skelbiama šio teismo pranešime.

Jame konstatuojama, jog nagrinėjant bylą Lietuvos teismuose nebuvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnis, draudžiantis baudimą be įstatymo.

Kaip pranešė teismas, Vilandas Jasuitis ir Darius Šimaitis nenustatytu metu internete paskelbė darbo skelbimą, jog ieško „patrauklių merginų virtualiam bendravimui anglų kalba su žmonėms iš skirtingų pasaulio šalių“. 2012–2013 metais jie keletą moterų pagal šį skelbimą įdarbino.

2012 metų balandį viena iš merginų, tuo metu aštuoniolikmetė moksleivė, kreipėsi į policiją ir nurodė, jog minėti vyrai jai grasino ir naudojo psichologinį smurtą. Mergina sutiko bendrauti su klientais internetu, tačiau vėliau jos buvo prašoma apsinuoginti prieš klientus, šokti striptizą, naudoti sekso žaislus bei daryti viską, ko klientai reikalaudavo, bet ji atsisakė.

Teismas nusprendė, jog Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už prekybą žmonėmis, nėra dviprasmiškas, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interpretacija buvo tiksli ir nuosekli bei neišplėsta tiek, kad taptų subjektyvi.

Dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas ir nustatyta daugiau pareiškėjų įdarbintų moterų, dalis jų – pažeidžiamos socialinės padėties, kurios taip pat teigė, kad joms buvo grasinama, ant jų šaukiama, jos buvo žeminamos vaikų akivaizdoje.

Viena moteris teigė, kad jai buvo grasinama ir siūlomi pinigai, kad ji pakeistų savo parodymus policijai.

2017 metais Šiaulių apygardos teismas nuteisė abu vyrus dėl prekybos žmonėmis ir kelių kitų nusikaltimų. Teismas pripažino, kad jie verbavo ir vertė moteris teikti pornografines paslaugas bei iš to pelnėsi.

„Šis teismas pripažino, kad psichologinis smurtas ir grasinimai, kaip ir aukų pavertimas nuo jų priklausomomis, samdymas pateikiant melagingą informaciją, buvo dalis pareiškėjų veikimo būdo“, – nurodoma EŽTT pranešime.

Pareiškėjai apskundė nuosprendį ir Apeliacinis teismas juos išteisino, konstatavęs, jog žemesnės instancijos teismas suklydo vertindamas faktus.

Šis nuosprendis prokuroro ir vienos iš nukentėjusiųjų buvo apskųstas Aukščiausiajam Teismui, kuris pripažino pareiškėjus kaltais dėl prekybos žmonėmis. Jie nuteisti penkerius metus kalėti.

Nuteistieji kreipėsi į Strasbūro teismą teigdami, kad nacionaliniai teismai per plačiai interpretavo Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl prekybos žmonėmis.

Pasak EŽTT, klausimas, kuris buvo keliamas byloje – ar pareiškėjai galėjo numatyti, kad jų veiksmai bus palaikyti prekyba žmonėmis. Jie pabrėžė, kad Baudžiamojo kodekso straipsnyje minima vergovė ar į vergovę panašios sąlygos, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės nėra būtinos nusikalstamai veikai kvalifikuoti.

Tuo metu tokie veiksmai kaip galimybės priešintis apribojimas, naudojimasis pažeidžiamu, grasinimai ir apgavystės atitiko šio straipsnio sudėtį.

„Teismas, įvertinęs nacionalinių teismų nustatytus faktus, yra tikras, kad pareiškėjai galėjo užimti dominuojančią poziciją moterų, kurias pasamdė, atžvilgiu, naudodamiesi jų pažeidžiamumu ir apgaule išnaudojo jas pornografinėms paslaugoms“, – rašo EŽTT.

Strasbūro teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjai iš to gavo pinigų, todėl nusikaltimas buvo kvalifikuotas teisingai.