Panevėžio apygardos teismas trečiadienį genocido byloje išteisino pirmąjį Lietuvos vidaus reikalų ministrą po nepriklausomybės atkūrimo Marijoną Misiukonį, kuris buvo teisiamas dėl paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūties.

Tai BNS pranešė teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė.

Nuosprendis nėra galutinis - per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Pirmiausia, nenustatyti būtinieji genocido požymiai - genocidas negali būti vykdomas prieš vieną asmenį. Antra, nėra nustatytas tikslas sunaikinti A.Kraujelį. Buvo vykdoma krata siekiant suimti, bet nebuvo tikslo jį sunaikinti. Nėra įrodymų, kad M.Misiukonis būtų žinojęs, kas yra A.Kraujelis. M.Misiukonis (KGB) dirbo metus, dalyvavo kratoje, jis tik žinojo, kad turi būti sulaikytas, niekas nepaneigė M.Misiukonio parodymų, rašytiniai bylos įrodymai patvirtino M.Misiukonio parodymus“, - nuosprendžio argumentus BNS įvardijo J.Gudelienė.

Anot teismo, būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu M.Misiukonis nesprendė A.Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios įtakos.

Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė už genocidą bet kuriai politinei grupei priklausančių žmonių atžvilgiu galima tik veikoms, padarytoms po 1998 metų gegužės 6 dienos, kada įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas. Jame apibrėžiant genocido nusikaltimą pirmą kartą buvo nurodytos dvi žmonių grupės – socialinė ir politinė, kurios nėra numatytos visuotinai pripažintose tarptautinės teisės normose, apibrėžiančiose genocido nusikaltimą.

Be to, teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamos partizano A.Kraujelio žūties metu nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltinamas M.Misiukonis.

„Baudžiamasis kodeksas aiškiai nurodo, kad asmuo atsako tik tuo atveju, kai jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. O tai reiškia, kad ir šiuo aspektu M.Misiukonio baudžiamoji atsakomybė negalima“, - rašoma Panevėžio apygardos teismo pranešime.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Rugsėjį prokuroras pasiūlė M.Misiukonį įkalinti šešerius su puse metų. Ilgus metus KGB dirbusį M.Misiukonį siūlyta pripažinti kaltu dėl genocido.

75 metų M.Misiukonis yra vienintelis baudžiamojoje byloje gyvas likęs kaltinamasis. Teismui buvo perduoti dar trys asmenys, tačiau jie mirė proceso metu.

M.Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990-1992 metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A.Kraujelio ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.

Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo. Šiemet kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai turi įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.

Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano A.Kraujelio žūties, devyni iš jų yra mirę.

2000 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus M.Misiukonį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Tuomet prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais. Šis sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.

A.Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi, nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šį mėnesį paskelbė, kad nėra jokių įrodymų, jog A.Kaujelis būtų žudęs taikius gyventojus, kaip teigė KGB.