Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį atmetė buvusio Tauragės kelių policijos patrulio Ruslano Motko kasacinį skundą dėl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Policininkas kaltinimų sulaukė po įvykio 2006 metais, kai rugsėjo 14-ąją, apie 23.40 val., Tauragėje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje stabdė automobilį „Renault Espace“, nes įtarė, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Į bėglio gaudynes buvo įsijungęs dar vienas policijos ekipažas, per gaudynes girtas vairuotojas vos neužvažiavo ant jį stabdžiusio policininko, dvi sankryžas pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.
Šiam automobiliui nestojus, Skirgailių kaimo ribose R.Motko panaudojo tarnybinį ginklą - norėdamas sustabdyti automobilį, iš savo tarnybinio pistoleto ČZ-75 iššovė keturis perspėjamuosius šūvius į viršų, o automobiliui „Renault Espace“ nestojant, iššovė penkis šūvius taikydamas į dideliu greičiu važiavusio automobilio, kuriuo važiavo šeši asmenys, galinius ratus.
Vienas šūvis pataikė į automobilio galą ir sunkiai sužalojo keleivį.
Policininkas kaltintas, kad nesilaikė atsargumo taisyklių ir nusikalstamai pasitikėjo savo šaudymo tikslumu, iš tolimo, apie 10 metrų atstumo šaudė tamsiu paros metu. R.Motko taip pat kaltintas, kad pažeidė Policijos veiklos įstatyme nustatytas šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygas bei tvarką - nesant būtinojo reikalingumo panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį ir transporto priemonę, netinkamai įvertinęs situaciją ir neatsižvelgęs į nesustojusio automobilio vairuotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, nekėlusio tiesioginės grėsmės eismo saugumui ir žmonėms, pobūdį, neturėdamas tikslios informacijos apie galimą keleivių buvimą automobilyje, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai.
Klaipėdos apygardos teismas šiemet sausio 12 dieną R.Motko pripažino kaltu ir skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Bausmės pradžia nustatyta nuo 2009 metų kovo ir pripažinta, kad R.Motko bausmę yra atlikęs.
Nukentėjusiajam keleiviui T.K. priteistos neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 5792 eurų.
Nuteisto policininko nepalaikė ir Generalinė prokuratūra - ji prašė atmesti kasacinį skundą. Prokuratūra, remdamasi bylos duomenimis teigia, kad policijos pareigūnai žinojo, jog automobilio vairuotojas buvo neblaivus, nes, kaip patys parodė, matė, kai šis nestabiliai ėjo automobilio link, įsėdo į jį ir vairavo.
„Tačiau būtent ši aplinkybė taip pat leido pareigūnams įsitikinti, kad daromas administracinis teisės pažeidimas, o ne nusikalstama veika, kai ginklo panaudojimas sulaikant nusikaltėlį būtų pateisinamas“, - atsiliepime nurodė prokuratūra.
Aukščiausiasis Teismas pritarė prokuroro ir Klaipėdos apygardos teismo išvadai, kad aukščiau nurodytos aplinkybės pareigūnams leido įsitikinti, kad buvo daromas administracinis teisės pažeidimas, o ne nusikalstama veika.
„Todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad R.M. panaudojo šaunamąjį ginklą vykdydamas savo tarnybines pareigas, turėdamas tikslą sustabdyti administracinį teisės pažeidimą darantį asmenį“, - paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
Jis konstatavo, kad, nors iš bylos duomenų akivaizdu, kad buvo aktyviai bandoma išvengti teisėto policijos pareigūnų reikalavimo sustoti (vairuotojas nereagavo į policijos pareigūnų aiškiai išreikštus būdus sustoti, važiavo greitai ir nuolat didino greitį, pavojingai manevravo), tačiau visos šios nustatytos aplinkybės taip pat buvo susijusios tik su bandymu sustabdyti administracinį teisės pažeidimą darantį asmenį.
Pasak Aukščiausiojo Teismo, šioje baudžiamojoje byloje neišnaudotos visos įmanomos priemonės, kuriomis buvo galima sustabdyti nesustojusį automobilį ir išvengti žalos padarymo, t. y. šaunamojo ginklo panaudojimas buvo neproporcingas daromam teisės pažeidimui. Be to, sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne automobilį vairavusiam vairuotojui V.D., o jo keleiviui T.K.
Ilgus metus trukęs bylos maratonas baigtas - Aukščiausiojo Teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.
Naujausi komentarai