Ketino parduoti baldus

Kaunietė Rugilė pasidalijo istorija, kaip ją bandė suvilioti sukčiai. Moteris pasakojo, kad skelbimų portale buvo įdėjusi skelbimą apie parduodamus naudotus baldus. Ji išsikrausto, tad seni baldai  nebereikalingi.

Rugilė pasinaudojo keliomis skelbimų svetainėmis. Kaip įprasta, ji nurodė sumą, kurią norėtų gauti už prekes, ir telefono numerį, kuriuo pirkėjai gali su ja susisiekti. Netrukus ji sulaukė žinučių.

"Iš pradžių parašė rusiškai, bet šia kalba nerašau, tad pradėjome bendrauti angliškai. Pirkėjai teiravosi, ar nėra defektų, kokia baldų būklė, kiek laiko jais naudojausi. Nurodžiau, kad apie trejus metus", – pasakojo Rugilė.

Pirkėjai sakė, kad gyvena Klaipėdoje, todėl norėtų baldus gauti per kurjerį. Moteris teiravosi, kokios firmos kurjerį užsakyti. Sukčiai nurodė, kad jie esą naudojasi DPD kurjerio paslaugomis. Pridūrė, kad šie kurjeriai neva teikia paslaugą, kai pirkėjas sumoka pinigus, o kai prekė paimama, jie pervedami pardavėjui. Taip esą suteikiama garantija pirkėjui, kad pardavėjas, gavęs pinigus, tikrai nepersigalvos ir atiduos prekę.

Netikra svetainė

Pašnekovė nebuvo girdėjusi, kad DPD kurjeriai teiktų tokią paslaugą. Jai apsimetėlis pirkėjas atsiuntė interneto nuorodą, per kurią neva reikia pildyti užsakymą.

"Kadangi nebuvau girdėjusi apie paslaugą, kai kurjeriai perveda pinigus tada, kai paima prekę, kilo įtarimų. Pirkėjas sakė, kad čia viskas gerai, jis dažnai naudojasi tokia paslauga, nes esą labai patogu, o ir yra garantija, kad pardavėjas neapgaus ir tikrai atsiųs išsirinktą prekę. Tačiau buvo jau vakaras, todėl negalėjau pasikonsultuoti, ar DPD tikrai teikia tokias paslaugas", – pasakojo Rugilė.

Pasak kaunietės, atsiųstas interneto svetainės adresas pasirodė gana primityvus, apačioje buvo lyg ir latviškai nurodyta kažkokia informacija. Svetainės adrese buvo minima DPD, bet jis baigėsi neaiškiomis raidėmis, nors įprastai lietuviškos svetainės baigiasi lt arba com.

Svetainėje taip pat buvo skiltis, kur esą galima pasikonsultuoti, tačiau jau buvo po darbo valandų, todėl moteris nusprendė neskubėti. Nustebino ir tai, kokius duomenis reikėjo įvesti tam, kad neva pinigai už baldus pasiektų jos sąskaitą.

Apgavystė: pardavėjai atsiuntė interneto svetainės nuorodą, kur ji turėjo įvesti kortelės duomenis. / "Kauno dienos" skaitytojos nuotr.

"Pristatymas jau apmokėtas! Spustelėkite mygtuką "Gauti lėšų", tada įveskite išsamią informaciją. Gavę lėšų į savo kortelę, atsiųskite prekes pirkėjui pagal nurodytus duomenis, esančius pristatymo taškus galite peržiūrėti oficialioje DPD svetainėje", – buvo skelbiama moteriai atsiųstoje interneto nuorodoje.

Natūralu, kad, karantino metu išaugus interneto paslaugų pasiūlai, suaktyvėjo ir sukčiai elektroninėje erdvėje.

"Nuorodoje privalėjau įvesti savo vardą, pavardę, kortelės numerį, iki kada ji galioja ir tris skaičius, esančius kitoje kortelės pusėje. Kitaip tariant, visus duomenis, kurie reikalingi perkant internetu. Nustebau, kodėl turiu tokius duomenis įvesti, jei aš esu pardavėja, o ne pirkėja. Apsimetėlis pirkėjas bandė aiškinti, kad neva, įvedus duomenis, man bus pervesti pinigai tada, kai iš manęs kurjeris paims baldus", – apie bandymą apgauti pasakojo kaunietė.

Nieko nepešė

Šį kartą sukčiams nepavyko neteisėtai pasisavinti pinigų, nes Rugilė savo abejones dėl svetainės kitos dienos rytą išsakė DPD atstovams. Jie moteriai nurodė, kad tokios paslaugos, kai pinigai pardavėjui pervedami tuomet, kai paimama prekė, jie neteikia.

Apie neįvykusį sandorį moteris pranešė ir tariamam baldų pirkėjui. Ji parašė, kad buvo geras bandymas, tačiau šįsyk apmulkinti nepavyko, ir pridūrė tai, ką jai sakė DPD atstovai.

Moteris sulaukė nusistebėjimo, ar ji tikrai negavo pinigų. Sukčiai dar bandė apsimesti aukomis, kad esą kažkam pervedė pinigus už baldus.

Po pokalbio su sukčiais netikra svetainė tapo neaktyvi ir, ją paspaudus, minėtos informacijos apie tariamai apmokėtą prekės pristatymą jau nebebuvo.

Ne pirmas kartas?

Nuo sukčių išsisukusi moteris šią istoriją nusprendė paviešinti, kad ir kiti pardavėjai neapsigautų bei neatskleistų neaiškiems asmenims svarbių duomenų. Rugilė taip pat kreipėsi į DPD kurjerius, pristatė jiems susirašinėjimus, netikros svetainės nuotraukas. Bendrovės atstovai pripažino, kad sukčiai jų vardu naudojasi ne pirmą kartą.

"Ačiū, kad susisiekėte ir informavote apie šią kenkėjišką veiklą. Mums tai labai svarbu. Gavę pirmus pranešimus apie tokius atvejus, informavome atsakingas institucijas. Kenkėjiškas puslapis šiuo metu yra užblokuotas ir nepasiekiamas", – klientei atsakė DPD.

Kurjerių bendrovė taip pat rekomendavo neatidaryti įtartinų nuorodų ir naudotis tik oficialiai DPD svetainėje teikiama informacija bei paslaugomis, o kilus įtarimų, visada kreiptis į bendrovę ir pasitikslinti, ar tikrai viskas oficialu ir apgavikai neketina patuštinti piniginės.

Dėmesys: Kauno policija stebi besikeičiančius sukčių įpročius. / V. Liaudanskio nuotr.

"Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad oficialios DPD siuntų savitarnos nuorodos yra esiunta.dpd.lt ir esiunta.lt. Taip pat informuojame, kad "DPD Lietuva" svetainėje esiunta.dpd.lt nesurenka mokėjimų už parduodamas prekes. Pastebėjus panašias sukčių veiklas DPD vardu, prašome apie tai pranešti [email protected]. Dėkojame už budrumą ir bendradarbiavimą", – kokiais adresais kreiptis pastebėjus galimus sukčiavimo atvejus ir kaip oficialiai stebėti siuntų kelią, klientę informavo DPD.

"Kauno diena" bendrovei "DPD Lietuva" taip pat nusiuntė klausimus dėl galimų sukčiavimo atvejų. Prašėme įvertinti, kaip dažnai sukčiai bando prisidengti kurjerių vardu, kokius veiksmus toliau atlieka bendrovė ir kaip apskritai vertina tokią situaciją. Tačiau DPD atstovai į dienraščio siųstus klausimus taip ir neatsakė.

Siekia suklaidinti

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) specialistai pastebi, kad internete sukčiai ieško vis naujų būdų, kaip iš žmonių būtų galima išvilioti pinigų. Pareigūnai ragina neprarasti budrumo ir bet kam neatskleisti asmeninių ir banko duomenų.

"Kauno apskrities policijos kriminalistams žinomos ir tokios sukčiavimo schemos. Nors patys kriminalistai lig šiol ikiteisminių tyrimų dėl būtent tokio sukčiavimo modelio neturėjo, tačiau nuolat domisi kolegų užsienyje praktika, kurie su tokiais atvejais jau susiduria", – apie tai, kad sukčiai bando apgauti ir pardavėjus, komentavo Kauno VPK atstovai.

Pasak pareigūnų, žinomi internetinių portalų, kurjerių bendrovių pavadinimai pasirenkami neatsitiktinai. Visa tai daroma tam, kad gyventojus būtų galima lengviau suklaidinti. "Šie, pamatę nuorodą su pažįstamu pavadinimu, dažnai intuityviai pasitikėdami žinomu vardu, nieko neįtaria, iki galo neįsitikina patikimumu ir atlieka nurodytus veiksmus", – pažymėjo pareigūnai.

"Natūralu, kad, karantino metu išaugus interneto paslaugų pasiūlai, suaktyvėjo ir sukčiai elektroninėje erdvėje. Todėl gyventojai turėtų būti itin budrūs ir atkreipti dėmesį, kad sukčiaujantys asmenys dažniausiai tai daro raštu, naudojasi mobiliosiomis programėlėmis, prašo įvesti kortelės duomenis. Susidūrus su tokia schema, pareigūnai ragina neatlikti minėtų veiksmų, atidžiai įsigilinti į siunčiamas nuorodas (ypač – ar jos lietuviškos) ir, žinoma, informuoti pareigūnus apie galimą sukčiavimo atvejį", – kaip neapsigauti internete ir kur kreiptis dėl galimų sukčiavimo atvejų, nurodė Kauno VPK atstovai.