Šiaulių apskrities policijai buvo pranešta, kad pernai spalio 30 dieną 66 metų radviliškietis, norėdamas investuoti internetinėje investavimo platformoje „TickMill“, į nurodytą banko sąskaitą pervedė 100 eurų.
Po to, įtikintas investuoti daugiau pinigų, patikėjo savo asmens bei elektroninės mokėjimo priemonės duomenis nepažįstamiems asmenims.
Šie asmenys, pasinaudoję radviliškiečio duomenimis, šiemet sausio 24 dieną paėmė ir pasisavino 2,8 tūkst. eurų kreditą.
Investuoti pinigai negrąžinti, asmenys ryšio priemonėmis nebepasiekiami. Turtinė žala – 2,9 tūkst. eurų, skelbia Šiaulių apskrities policija.
Nuo sukčių nukentėjo ir kitas 74 metų radviliškietis.
Norėdamas investuoti į internetinę platformą, iš savo banko sąskaitos pervedė 150 eurų į nurodytą banko sąskaitą.
Po to, įtikintas investuoti daugiau pinigų, patikėjo savo asmens bei elektroninės mokėjimo priemonės duomenis nepažįstamiems asmenims.
Pasinaudoję šiais duomenimis, sukčiai šiemet sausio 10 dieną paėmė 1 tūkst. eurų kreditą bei neteisėtai atliko tris skirtingus bankinius pavedimus į tris skirtingas banko sąskaitas – 1050 eurų, 500 eurų ir 910 eurų.
Investuoti pinigai negrąžinti, asmenys ryšio priemonėmis nebepasiekiami.
Šiam vyrui padaryta turtinė žala siekia 2 tūkst. 610 eurų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksejus Gubenka sako, kad investicinis sukčiavimas yra populiarus sukčiavimo būdas.
Gyventojai elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis gauna neva iš banko atsiųstas nuorodas, kuriose siūloma investuoti į kriptovaliutas per fiktyvias interneto svetaines. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai telefonu paskambina nepažįstamas, dažniausiai rusakalbis asmuo, kuris taip pat siūlo investuoti.
„Tokius pasiūlymus reikia vertinti itin kritiškai, nors su žmonėmis kalbama itin gražiai, tačiau per naktį niekas taip lengvai nepraturtėja, o prarasti pinigus – įmanoma. Būna ir tokių atvejų, kai iš pradžių investuojama nedidelė pinigų suma paauga ir nukentėjusysis gauna vienkartinę išmoką, patiki savo sėkme, o praranda milžiniškas pinigų sumas – visas santaupas, būna pasiėmęs paskolą, pasiskolinęs iš artimųjų, pardavęs nekilnojamąjį turtą“, – policijos pranešime sako A. Gubenka.
Naujausi komentarai