Randai ant pilvo nuo sužalojimų šakute. Nagais apdraskytas veidas, kaklas, krūtinė. Dėl nuolatinio žeminimo sumenkusi savivertė. Tai Lietuvos vyrų iš moterų patirto smurto pėdsakai. Tik palaipsniui, supratę, kad psichologais ir kitais specialistais gali visiškai pasitikėti, vyrai atsiveria – prabyla apie iš tradiciškai silpnąja tituluojamos lyties atstovių patirtą smurtą. Tačiau į policiją nesikreipia – gėda.
Apie šią smurto rūšį kalbėjomės su Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologe, kognityvinės elgesio terapijos konsultante Dovile Bubniene.
– Apie vyrų patiriamą agresiją iš moterų prabilta neseniai. Nors lyčių įsivaizdavimas visuomenėje keičiasi, vis dėlto esame įpratę moteris matyti kaip silpnąją lytį. Kaip moterys tampa agresorės ir vyrai kartais patiria net fizinį moterų smurtą?
Net tada, kai išgirstame, kad, pavyzdžiui, žmona nudūrė vyrą, automatiškai daroma išvada, jog, matyt, jis prieš tai ją engė. Tačiau kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar taip tikrai buvo.
– Taip, išgirdę apie smurtą artimoje aplinkoje turbūt dažnas pirmiausia įsivaizduoja, kad smurtavo vyras, o moteris nukentėjo. Statistika rodo būtent tokius skaičius – 80 proc. smurtavo vyras.
Vis dėlto nesutikčiau, kad apie vyrų patiriamą smurtą prabilta neseniai. Pati esu davusi ne vieną interviu prieš dešimt ir daugiau metų apie tai, kad vyrai taip pat patiria smurtą. Apie vyrų patiriamą psichologinį, emocinį, seksualinį, ekonominį smurtą apskritai nėra jokių skaičių.
Kaip atsitinka, kad moterys tampa agresorės? Tai yra iš prigimties. Kiekvienas žmogus turi agresyvių impulsų. Yra atvejų, kai žmogus demonstruoja kraštutinę agresiją, pavyzdžiui, jei reikia ginti šeimą, vaikus, tėvynę. Sveikos agresijos reikia norint laimėti varžybas ir pan.
Kai kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, gali veikti visai kitokie dalykai, pavyzdžiui, toks smurtinio elgesio modelis iš vaikystės (tarkime, moters mama buvo valdinga, kontroliuojanti ir engianti tėvą), įvairios traumuojančios patirtys, psichikos ligos ar psichologiniai ir asmenybės ypatumai, negebėjimas toleruoti kito žmogaus ir jo poreikių, impulsų kontrolės stoka, priklausomybės, noras valdyti ir pan. Smurtaujantys vyrai ir moterys pasižymi panašiais ypatumais. Vieni tokių – narcisizmas, egocentrizmas, jautimasis pasaulio bamba, kai kitas ar kiti žmonės turi paklusti ir vykdyti visokius norus, tenkinti įvairius sveiku protu nesuvokiamus reikalavimus, kaip, pavyzdžiui, nebendrauti su tėvais ir pan.
Įkaitai: pasak D. Bubnienės, dažnas moters smurtą patiriantis vyras taikstosi su tokia situacija, nes nori gyventi šeimoje, bijo vienatvės, bijo, kad šeimos netekęs prasigers, ir pan. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)
– Kiek tai paplitęs reiškinys? Kuri dalis vyrų, besikreipiančių į Vyrų krizių centrą, yra patyrę moterų smurtą?
– Vyrai nelengvai apie tai pasakoja, neretai atsiveria tik užmezgus ilgesnį terapinį kontaktą. Susidurdama su tokiomis vyrų patirtimis, skatinu juos apie tai prabilti garsiai, pasidalyti bent jau nuasmeninta istorija su žurnalistais. Būna, kad vyrai apie tai pamąsto, tačiau beveik visada nusprendžia tylėti. Nors kai kada patirtas smurtas palieka ir fizinių randų. Vyras, patyręs moters smurtą, dažniausiai jaučia savo suvokto silpnumo stigmą. Ir pripažinti tą silpnumą vyrui dažnai yra tabu. Negalėčiau apskaičiuoti, kokia dalis vyrų kalba apie patirtą smurtą, bet per šešiolika mano darbo metų jų tikrai labai daug. Galvoju, jei visi tie vyrai apie patirtą smurtą praneštų arba patys atsakytų smurtu, mūsų šalies statistiniai smurto rodikliai ryškiai padidėtų.
– Kokiomis formomis pasireiškia moterų smurtas prieš vyrus? Galbūt jos smurtauja subtiliau nei vyrai?
– Kalbant apie fizinį smurtą, viskas yra klasika – ir pliaukštelėjimai, kumščiojimai, spardymas, stumdymas. Neretas reiškinys – nagais apdraskytas vyro kūnas: rankos, kaklas, veidas, krūtinė. Teko girdėti istoriją apie šakute sužalotą pilvą ir matyti tuos likusius randus. Kiek subtilesnis fizinis smurtas yra gnybimas, čiupimas už ausies. Kai kada vyrai smurtą patiria tuo metu, kai tikrai negali niekaip reaguoti ar apsiginti (vairuodami ar kitą darbą dirbdami). Vyras pasakojo, kad jam vairuojant žmona dėl nepatikusio atsakymo trenkė megztiniu per veidą, tada dar kartą ir dar, susidarė pavojinga situacija, žmogus sustabdė automobilį, išlipo ir nuėjo pėsčias.
Smurtaujantys vyrai ir moterys pasižymi panašiais ypatumais. Vieni tokių – narcisizmas, egocentrizmas, jautimasis pasaulio bamba, kai kitas ar kiti žmonės turi paklusti.
Kitos moterų smurto formos panašios kaip ir vyrų: žeminimas, menkinimas, patyčios, išnaudojimas savo poreikiams, pastangos atkirsti nuo artimųjų ir draugų, bandymas sukelti kaltę ir gėdą, savivertės žlugdymas, reikalavimas daugiau uždirbti, atiduoti visą atlyginimą, nupirkti viską, ko norisi, emocinis šaltumas, terorizavimas, kaltinimas išsigalvotais dalykais, kitoks asmenybės žlugdymas.
– Kodėl vyrams sunku prisipažinti, kad yra patyrę agresiją, smurtą iš moterų pusės?
– Priežastys, kodėl apie patirtą smurtą nekalba patys vyrai, kaip anksčiau, taip ir dabar lieka tos pačios: gėda, nes tai nevyriška; nenori kreiptis į policiją; mano, kad patys susitvarkys; argi čia smurtas, jei pliaukštelėjo per veidą savo maža rankute; bijo, kad bus skyrybos, neleis matyti vaikų... Tokį sąrašą galima tęsti ir tęsti.
Net tada, kai išgirstame apie sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, žmona nudūrė vyrą, automatiškai daroma išvada, kad, matyt, jis prieš tai ją daug kartų engė. Tačiau kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar taip tikrai buvo. Tiesa gali būti ir tokia, kad jos agresija su metais augo, o jis tiesiog su ta moterimi buvo. Dažnas smurtą patiriantis vyras taikstosi su tokia situacija, nes nori gyventi šeimoje, bijo vienatvės, bijo, kad šeimos netekęs prasigers, ir pan.
– Kaip spręsti moterų smurto prieš vyrus problemą?
– Pirma, labai svarbu, kad vyras su kuo nors pasidalytų, pasikalbėtų, jeigu jis patyrė smurtą. Įvardyti aiškiai ir konkrečiai, kas įvyko arba vyksta nuolat. Tai padės nepasiklysti situacijoje. Pamatyti ją iš šalies ir priimti tinkamus sprendimus. Svarbiausia – neatsakyti smurtu į smurtą. Taip pat svarbu kalbėti, ugdyti žmonių sąmoningumą. Keisti nuostatas, įsitikinimus, kad smurtauja tik vyrai.
Manau, tos pastangos jau pasiteisina. Labai džiaugiuosi, kai kreipiasi jauni žmonės, tiek vaikinai, tiek merginos, norėdami išmokti kontroliuoti impulsus, tapti labiau empatiški, nekartoti tėvų elgesio modelio. Mokymasis keisti agresyvų smurtinį elgesį reikalauja laiko, tačiau tam motyvuotas žmogus, tiek vyras, tiek moteris, turi didelių šansų.
Saulius Subačius
Kauno apskrities vyrų krizių centro psichoterapeutas
Savo darbinėje veikloje bendraudamas su vyrais retai girdžiu prisipažinimų, kad jie patiria fizinį smurtą iš moterų savo artimoje aplinkoje. Jei išdrįsta apie tai kalbėti – mėgina tai paversti juokais ar nesureikšminti.
Dažnai lengviau ir atviriau kalba tada, kai jau patys būna apkaltinti fiziniu smurtu ir įsitraukia policija. Tada jie piktinasi ir sako, kad ji pirma man trenkė ar mėgino neleisti kažkur išeiti.
Susidaro toks įspūdis, kad vyrai į moterų fizinį smurtą (pvz., mėginimą kažkur neišleisti) neretai reaguoja žymiai didesniu fiziniu smurtu su visais su tuo susijusiais padariniais.
Daug labiau vyrai jaučiasi nukentėję nuo moterų psichologinio smurto savo artimoje aplinkoje, kurio praktiškai neįmanoma teisiškai įrodyti. Tai labai paplitęs reiškinys, kuris stipriai žaloja vyrus. Neretai psichologinio smurto padariniai būna dar skaudesni nei fizinio – savižudybės, alkoholizmas ir t. t.
Tipiniu tokio smurto pavyzdžiu galėtų būti moterų mėginimai skyrybų metu bausti vyrą neleidžiant matytis su vaiku ar vaiko nuteikimas prieš tėvą. Kai nepavyksta susitvarkyti su patiriamu skausmu, neretai tai perauga į alkoholio vartojimą ar fizinį smurtą prieš buvusią sutuoktinę.
Psichologinė pagalba telefonu
Pagalba vyrams:
Vyrų linija 8 670 00 027
I–V 10–14 val.
Nelik vienas 8 604 11 119
kasdien 18–22 val.
Pagalba moterims:
Pagalbos moterims linija 8 800 66 366
Kasdien visa parą
Pagalba vyrams ir moterims:
Vilties linija 116 123
Kasdien visą parą
Naujausi komentarai