Tyrimas buvo pradėtas po to, kai į teisėtvarkos pareigūnus užpernai kreipėsi žmonės, nesėkmingai bandę įsigyti automobilius pagal skelbimus interneto portaluose. Paskambinę skelbime nurodytu telefono numeriu pirkėjai išgirsdavo, kad už patrauklią kainą siūlomas automobilis dar neparduotas, tačiau būtina sumokėti avansą. Į tariamo automobilio savininko nurodytą banko sąskaitą pervedę nurodytą sumą, žmonės likdavo apgauti – šis telefonu nebeatsiliepdavo.

Į policiją nuo 2014 metų rugsėjo iki 2015 metų gegužės kreipėsi devyni nukentėjusieji, iš viso telefoniniams sukčiams pervedę 2 tūkst. 326 eurus.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad pinigus už neegzistuojančius automobilius iš pirkėjų viliojo grupė pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų. Avansui pervesti jie nurodydavo tuo metu laisvėje buvusio savo bendrininko, 33 metų G. K., banko sąskaitą. Vos tik pinigai būdavo pervedami, pastarasis iškart juos bankomatuose paimdavo ir perduodavo bendrininkų nurodytiems asmenims. Dalį šių pinigų kaltinamieji vėliau išleisdavo pirkiniams įkalinimo įstaigos parduotuvėje. 

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikanti Utenos apylinkės prokurorė Aušra Gylytė ragina žmones, ieškančius pirkinių internetu, būti budresniems. „Šiuo atveju pirkėjai susiviliojo skelbimais apie nebrangiai parduodamus gerus automobilius ir, gerai nepasvėrę rizikos, skubėjo pervesti avansą, kad tik pavyktų juos įsigyti. Tačiau reikėtų žinoti, kad net ir tokiais atvejais, kai pinigai pervedami į konkretaus žmogaus banko sąskaitą, rizikuojate tapti sukčių auka, o sumokėtų pinigų atgauti gali ir nepavykti", – sakė prokurorė A. Gylytė. 

Byla nagrinėjama Utenos rajono apylinkės teisme. Už sukčiavimą veikiant organizuotoje grupėje Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų.